Tirdama šią medžiagą, savybes, ji betoną taiko naujajame projekte – kurdama garso kolonėles. Pasiremdama tyrimais, dizainerė siekia nagrinėti medžiagos technologiją ir tinkamumą aukštos kokybės garsui pasiekti. Tai neįprastas medžiagos pasirinkimas, tačiau kuriami prototipai neabejotinai žavi paprastumu, unikalumu ir stipria brutalumo išraiška.
Pačius pirmuosius betoninius prototipus dizainerė sukūrė dar 2016 metais, gimus idėjai ieškoti naujų medžiagiškumų garsui perduoti. Įkvėpimo unikaliam garso objektui sukurti ieškojo ir kasdienybėje – kaip teigia pati dizainerė – sumanymas projektui CONCRETUS kilo gimtajame mieste Klaipėdoje, stebint ant Klaipėdos molo esančius bangolaužius (tetrapodus).
Dizainerės akį patraukė betono, metalo ir bangų garso sąsaja. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog garso sistemų medžiagiškumas yra mažai nagrinėtas. Dominuoja plastikas ir medis, todėl pasirinktas būtent šis betono, metalo ir garso junginys, kaip pagrindinė inspiracija siekiant brutalistinės estetikos. Šį sumanymą G.Bočkutė papasakojo ir garso įrašų studijų atstovams, garso inžinieriams, iš kurių gavo teigiamą atsakymą dėl tokio projekto potencialo, bet tam turėjo atlikti platesnį tyrimą ir eksperimentus.
Nors tai užtruko laiko, susiklosčiusios palankios aplinkybės dizainerei leidžia projektą vystyti toliau ir netrukus pristatyti plačiajai visuomenei.
Skirtingai nuo muzikos instrumento korpuso, kolonėlės dėžė neturėtų rezonuoti, kai norima išgauti vienodą dažnių atkūrimą (linijiškumą). Šie natūralūs korpuso virpesiai sustiprina arba sumažina garsiakalbio atkuriamus dažnius, sutampančius su kolonėlės vibracija. Muzika nebeskamba originaliai, ji yra klastojama ir nenatūrali. Čia išryškėja skirtumas nuo muzikos instrumentų (smuiku norima, kad kūnas įgarsintų natūralias vibracijas) ir garso kolonėlių.
Turėdami gerą garso kolonėlę, turėtumėte girdėti tik tai, kas buvo tiekiama elektra – nieko daugiau ar mažiau. Paprastai dauguma garsiakalbių korpusų ar rezonansinių kamerų yra pagaminti iš lengvų medžiagų, tokių kaip medis ar plastikas. Geros garso kolonėlės turi storas sienas ir vidinius sluoksnius, dėl kurių ji yra sandari ir tvirta. Svarbiausia, kad garsiakalbio korpusas nevibruotų – dėl savo masės ir didelio tankio betonas negali vibruoti, todėl tai yra garso kolonėlėm tinkama medžiaga, turinti savo skambesį.
Kadangi objektai kuriami pasitelkus rankų darbą, kūrybinis procesas yra fiziškai sudėtingas. Taip pat daug eksperimentuojama: betono mišinio maišymas su metalo dulkėmis, liejimas plastiko formose, šlifavimas, medžiagų derinimas (varis, plienas, aliuminis).
„Eksperimentuojant atrandu, jog ši medžiaga itin laisva kūrybinei išraiškai – ji gali būti įvairių spalvų, įvairių tekstūrų. Pasirinkus skirtingą žvyro-cemento santykį, pridėjus įvairių priemaišų gaunami dar įdomesni rezultatai. Forma – minimalistiška, taip siekiant pabrėžti pačią medžiagą ir nieko daugiau.
Per keletą mėnesių kartu su inžinieriumi Matu Jurginiu atlikome plačią šio lauko – betono tinkamumo garsui – analizę ir tyrimus, išbandėme pirmuosius į garso kokybę orientuotus liejinius ir eksperimentus. Atlikti eksperimentai įrodo, kad garso reprodukcijai galima pritaikyti daugiau medžiagų pasitelkiant naujausias technologijas. Manau, kad naujų medžiagiškumų ir formų paieška svarbi garso sistemų inovacijų kūrimui.“ – teigia G.Bočkutė.
Šiais laikais garsiakalbiai yra įvairių formų ir dydžių, vieni pasižymi labiau sušvelninta, kiti – originalia išvaizda. Įsigydami garso kolonėlę ieškome geros garso kokybės, tačiau ne ką mažiau ieškome ir tinkamos estetikos. Daugelis mūsų sutiktume, jog garso kolonėlės, kurių medžiagiškumas sudarytas iš įvairių spalvų plastiko, blizgaus ar matinio paviršiaus, vargu, ar derinasi su namų interjeru. Šios betoninės garso kolonėlės puikiai tinka industrinio stiliaus mėgėjui, nes leidžia tarsi susilieti su aplinka klausantis savo mėgstamiausių įrašų.
Tvirti betoniniai blokai mums primena architektūrinę skulptūrą, tačiau sukurti eksperimentai – skulptūros – gali pasigirti aukštos klasės garso technologija. Vis dėlto, negalime paneigti šių eksperimentų estetinio patrauklumo. Minimalizmas, šiurkštūs ir neapdoroti paviršiai bei neutralus pilkos spalvos atspalvis yra puikus pramoninio interjero atspindys.
Neutralus dizainas apjungia kontrastą tarp natūralių ir grubių betoninių paviršių, aptakių metalinių detalių, suteikdamas garsiakalbiui unikalią išvaizdą.
Kokia galutinė forma ar išraiška bus pasirinkta baigtiniam produktui dizainerė dar nėra linkusi atskleisti: „Tam būtina atlikti dar keletą eksperimentų, skirti daugiau laiko randant asmeninę ir būsimo vartotojo tenkinančią išraišką. Kartu su inžineriumi Matu Jurginiu tęsiame projektą ir tikimės, kad netrukus galėsime pristatyti šių eksperimentų rezultatą.
Mes tikime, jog galutinis produktas pritrauks ne tik asmenis, ieškančius naujos, šiuolaikinės estetikos technologinių produktų, tačiau ir melomanų, garso inžinierių dėmesio bei lietuviško dizaino entuziastų“, – pasakoja Gražina.
