Ką turi žinoti žmogus, renkantis interjero dizainerį – į šiuos klaudimus „Žinių radijo“ laidoje „Tarp keturių sienų“ atsakė daug įdomių ir nestandartinių projektų įgyvendinusi interjero dizainerė Indrė Mylytė.
Anot interjero dizainerės, žmonės, pradėję sekti madas, tendencijas, vartyti žurnalus, panoro turėti kažką panašaus, ką turi Vakarai. Lietuvoje apibrėžimas „interjero dizaineris“ labai platus. Jis nėra tik dekoratorius. Tai – projektuotojas, funkcijos ir žmogaus gyvenimo būdo kūrėjas.
„Kiekvienoje srityje reikia daug techninių žinių. Didelė interjero dizainerio darbo dalis – techninės žinios, praktinis įgyvendinimas, o dekoravimas – tik paskutinis sluoksnis, – sakė I. Mylytė.
Ar tai dėkinga profesija? Dar ne. Žmonės linkę galvoti, kad jie žino, ko nori, nes kaimynas taip gyvena. Arba kažkas pasakė, kad taip yra gerai. Didžioji dalis lietuvių mano, kad geriau supranta šią sritį ir bando didžiąją dalį projekto eiti pirma koja.“
Interjero dizainerės žodžiais, kalbant apie ekonominį variantą, jei reikia tik sofos, stalo ir kėdės, tikrai nereikia interjero dizainerio. Jeigu yra subtili, išskirtinė, nestandartinė erdvė, jo neišvengiamai reikia. „Jei yra kartotiniai butai daugiabučiuose, juose aiškus suplanavimas, net neįdomu tokiuose dirbti, nes nėra kūrybinės laisvės.
Labiausiai žavi nestandartas, tokiais atvejais ir reikia šių paslaugų, – kalbėjo interjero dizainerė. – Pirmiausia, ką darau, tai klausiu sąmatos, kiek žmonės pasiruošę išleisti pinigų. Gal, nusisamdęs interjero dizainerį tu nesutaupysi, suma bus ta pati, bet išliekamoji vertė ir rezultatas daug geresnis.“
Interjero dizaineris, anot pašnekovės, visada suinteresuotas, kad žmogus išleistų mažiau vieniems dalykams ir turėtų pakankamai pinigų kitiems, kurie daro įspūdį.
Vyrauja nuomonė, jog suplanuotas biudžetas, nusamdžius intejero dizainerį, padvigubės, nes žiūrima, kad būtų gražu, nors brangu. „Tai tiesa, nes žmonės idealizuoja tai, ką mato paveikslėliuose. Nori to, ką mato, tik kuo pigiau. Interjero dizaineris mato, kad tai dizainerių kurti, prabangūs daiktai.
Žmonės įsivaizduoja, kad nueisiu į pigų prekybos centrą ir rasiu atitikmenį. Taip nebus. Tuomet jie automatiškai sako – dizaineriai iškėlė kainą.
Taip, nes žmogus to norėjo. Dažniausiai galimybės neatitinka lūkesčių. Svarbiausia išsiaiškinti, kokia suma skirta objektui, tada susidėlioti, į ką galima investuoti daugiau, kas antraeiliai dalykai. 10–15 proc. beveik visada prisideda prie to, kas buvo planuota“, – paaiškino interjero dizainerė.
Vienas įdomesnių I.Mylytės projektų – garažas, paverstas namu. „Kada yra iššūkis įsijungia geriausios idėjos. Tuomet gali dieną naktį galvoti, ką gali padaryti geriausio“, – pasakojo interjero dizainerė.
