„Open space“ biurų neliks?
Per pastaruosius penkerius metus Vilniuje buvo pastatytas ir įrengtas didžiausias skaičius modernių biurų. Didžiausia jų koncentracija – Saltoniškių gatvėje, Konstitucijos prospekte, kur įsikuria didelės, tarptautinės kompanijos. Tačiau po truputį šiuolaikiški biurų pastatai atsiranda ir kituose įvairiose miesto vietose, toliau nuo miesto centro kuriasi nauji jų klasteriai – Naujamiestyje, Paupyje, Žvėryne.
„Darbo vietos samprata pasikeitė ir toliau keičiasi pasaulio lygmenyje ir Lietuvoje. Žvelgiant pasaulietiškai, šiuolaikinių biurų tendencijas dabar netgi galima skirstyti į ikipandeminę ir popandeminę. Pandemija išryškino fundamentalius dalykus, kas darbo vietoje yra svarbu ir natūralu, kas buvo jau ir taip jaučiama, tik gal nedrįsta išsakyti.
Žmogus nedirba su tūkstančiu žmonių vienu metu, kaip ir jo darbo vieta negali būti tūkstančio kvadratinių metrų erdvė. Žmogus turi savo nedidelį mastelį, todėl atsiradęs individualumas, mažesnių grupių kūrimas tapo nauja tendencija“, – tikina specialistė.
Pasak G. Gylytės, įsirengti atviro tipo biurą įmonėms kainuoja mažiau, todėl anksčiau gyvavusi kabinetų sistema ilgainiui prarado savo populiarumą: „Tačiau šis konceptas darbo vietas padarė neindividualias, buvo per daug drastiškas ir mechaniškas.
Juk dirbti vienoje erdvėje pagal korporatyvines taisykles be vietos individualiam darbui yra be galo sunku, neįkvepia, nedžiugina. Tad dabar atėjo antra „open space“ banga, kuri nori bendrą erdvę suskaidyti ir padaryti labiau asmenišką, žmogišką, jaukią. Negalima sakyti, kad atviro tipo biuras nepasiteisino ar nyksta – jis keičiasi, prisitaikydamas prie pasikeitusių žmonių poreikių tuo pačiu jausti ir visumą, ir asmeninę erdvę.“
Riba tarp darbo ir gyvenimo nyksta
Architektė sako, kad šiuolaikinių biurų pokyčius lėmė ir pasikeitę darbuotojų poreikiai. Anksčiau žmonės skirstydavo savo kasdienybę į laiką darbui ir laiką gyvenimui. Dabar šios dvi dalys persipynė, nes šiuolaikiniai darbuotojai nori ne tik užsidirbti pinigų, bet ir realizuoti save, darbo laiką gyventi maloniai, gražiai, jaukiai, įdomiai, džiaugsmingai.
„Žmonėms atėjo suvokimas, kad gyvenimo laikas negali būti segmentuotas. Kai supratome, kad ir darbe gyvename, darbovietėse atsirado labai daug naujų funkcijų, įvairios papildomos vertės ir veiklos. Pavyzdžiui, kavos barai darbe nėra vien kavai, tai pagrindinės vietos, kur žmonės susitinka – kompanijoms tai duoda labai daug naudos, nes kuria jų kultūrą, ją stiprina, nes žmonės daugiau bendrauja ir dalijasi. Tai labai turtingas įmonių matymas“, – sako G. Gylytė.
Tendenciją biure darbuotojui ne tik suteikti darbo vietą, bet ir pasiūlyti įvairių papildomų galimybių, prieš keliolika metų išpopuliarino tokios kompanijos, kaip „Google“. Architektė pasakoja, kad tuomet jų sprendimai atrodė stulbinantys: „Žvelgdami į tai, kaip įmonės darbuotojai dirba sėdėdami ant sūpynių ar poilsiui skirtose zonose, pertraukėlių metu žaidžia kompiuterinius žaidimus ar net įsirengia erdves pietų miegui, jautėmės kaip fantastiniame filme. Netrukus ir kiti ėmė sekti „Google“ pavyzdžiu, kad darbe džiaugsmas yra būtinas.
Galima pastebėti, kad būtent technologijų bendrovės turi labai gilų supratimą, kad į darbą reikia įnešti žaidybinį, įdomaus gyvenimo elementą. Visi šie dalykai stiprina kompanijos kultūra, nes jei žmogui gera, jis ir savo darbą išpildys geriau. Norint sukurti tokį jausmą, reikia kalbėti ne tik apie darbą. Tad toks pokytis po truputį matomas visuose sektoriuose, tačiau ne visi juda vienodu greičiu.“
Šiuolaikiški biurai kuriasi ir Lietuvoje
G. Gylytė sako, kad Lietuva nuo pasaulyje vyraujančių tendencijų neatsilieka – naujuose biurų kompleksuose įkuriamos šiuolaikiškos darbo erdvės, o kai kurie sprendimai tampa išskirtiniais net ir pasaulio kontekste. Kaip pavyzdį G. Gylytė išskiria didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ biuro Naujamiestyje projektą, prie kurio „Do Architects“ profesionalai darbavosi kelerius metus.
„Planuodami šį projektą atsižvelgėme į tai, kad „Vinted“ turi itin stiprią vidinę kultūrą, kuri tapo svarbia dalimi kuriant biurą, tad labai daug bendradarbiavome, vykdėme vidines apklausas, kalbėjomės. Šis biuras yra išties išskirtinis Lietuvos ir net pasaulio kontekste. Visų pirma, jis yra kompanijos kultūros ir vertybių atspindys. Antra, tai pirmas tokio dydžio biuras Naujamiestyje, kuris keičia mikrorajono veidą, kuria tam tikrą nuotaiką ir tampa pavyzdžiu kitoms įmonėms“, – sako „DO Architects“ architektas Vadim Babij.
Pasak jo, „Vinted“ biuras propaguos miestietišką kultūrą – turės ne tik įėjimą iš gatvės, bet ir iš vidinės terasos, nors paprastai į tokius biurų kompleksus įprasta žengti per vieną pagrindinį įėjimą. Visi keturi aukštai sujungti apvalia laiptine, tai skatins judėjimą tarp aukštų, taip pat biuras turės savo kiemą, daugybę susitikimų kambarių ir darbo erdvių.
„Biure išliks pusiau atvira erdvė, suskirstyta į komandų zonas su pertvaromis, kur kiekviena komanda galės susikurti savo darbo erdvę, tad kartu matys ir visumą, bet turės ir privatumo, bus mažiau triukšminga, lengviau susikaupti darbui. Toks išskaidymas pusiau atviro tipo biure yra tikrai naujas net ne Lietuvos masteliu, siekėme suderinti didžiulį kompanijos mastelį su žmogišku. Biure taip pat bus sporto salė, žaidimų, poilsio, muzikos kambariai, vaikų ir kitos erdvės“, – vardija V. Babij.
Dar vienu biuro išskirtinumu taps tvarūs sprendimai – „Vinted“ savo misiją paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu perkėlė ir į naujo biuro interjerą. Įrengiant biurą naudotos lengvai atnaujinamos, ilgaamžės medžiagos. „Svarstėme kiekvieną statybose įprastą procesą.
Pavyzdžiui, kas yra galutinė apdaila? Ar tai būtinai keliais papildomais sluoksniais padengta plokštuma? Ar tai gali būti gruntas, nedažyto gipso plokštė, klijai, glaistas, nedažytas metalas – kas iš tikrųjų yra tvaru?
Pagrindinėmis apdailos ir baldų medžiagomis buvo pasirinkti medis, betonas ir metalas. Akustikai pagerinti naudojami perdirbti porolonas, kamštis ir poliesteris, o perdirbto džinso kiliminė danga turi galimybę būti net keletą kartų papildomai perdirbta ateityje“, – pasakoja architektas V. Babij ir priduria, kad interjerą puoš antram gyvenimui prikelti seni baldai.
