Atlikti gamtinius reikalus kur nors reikia, o dauguma butų šiose trobose – kišenės. Juose nėra kur įrengti ne tik tualeto, bet ir paprasčiausio praustuvo rankoms nusiplauti.
Sunku protu suvokti, kaip gyvena Olandų gatvės keturių butų medinuko gyventojai. Čia nėra ne tik vandentiekio, nuotekų tinklų, bet ir gamtinių dujų. Vienintelis patogumas – elektra.
Sąskaitų neprašė parodyti
Bendrovės „Constra“ prieš penkerius metus pastatytame 15 butų name įrengtas ir jos biuras. Todėl įmonei vadovaujantis Slavomiras Volkovas gali pasakyti, kokie kvapai kiekvieną dieną sklinda iš dviejų kabinų lauko tualeto, stūksančio per kelias dešimtis metrų nuo daugiabučio.
Tupyklos istorija – be pabaigos. Iš pradžių bendrovė „Constra“ kreipėsi dėl jos į savivaldybę, tačiau ši atsakė, kad tai – aplinkosaugininkų rūpestis.
Aplinkos apsaugos specialistai ne kartą tikrino lauko tualetą, bet vis nustatydavo, kad jis išsiurbtas, išvalytas. Kad smirdi – tai jau ne aplinkosaugininkų rūpestis.
Pasak S.Volkovo, tikrintojams nerūpėjo nė karto patikrinti, ar gyventojai turi nuotekų vežėjų išrašytas sąskaitas.
„Štai mūsų įmonės statybvietėje stovi biotualetas. Jis kiekvieną savaitę išsiurbiamas, išplaunamas, iškvepinamas ir paliekami dokumentai, mes juos pateikiame tikrintojams.
O čia nėra jokių galų ir niekam tai neįdomu“, – piktinosi nekontroliuojamu nuotekų išvežimu iš lauko tualeto Filaretų gatvėje S.Volkovas.
Net vandeniu nepasirūpina
Dėl netvarkos Filaretų gatvėje S.Volkovas kreipėsi ir į įmonę „Vilniaus vandenys“. Jis piktinosi: vandentiekio, nuotekų tinklai yra visai šalia, tačiau dviejų medinių namų gyventojai jų įsivesti nepasirūpina.
Vandens tiekėjai paaiškino, kad gali tinklus nutiesti tik iki sklypų ribos, o toliau – jau pačių gyventojų reikalas.
„Vandentiekio vamzdžiai po žeme netoli Filaretų ir Olandų gatvių dviejų medinių namų – jau ne pirmas dešimtmetis. Jeigu gyventojai iki šiol nepasirūpino, kad namuose būtų vanduo, ir dabar nepasirūpins“, – įsitikinęs „Constros“ vadovas.
Abiejuose mediniuose namuose pristatyta daugybė plastikinių butelių. Vandens gyventojai atsiveža. Drabužiams skalbti naudoja senovines skalbykles, nes į jas vandens galima įpilti iš kibiro.
Kaminas jau visai užakęs
S.Volkovas įvardijo ir kitą problemą: artėja šildymo sezonas, o daugiabučio kaimynai įpratę į krosnių pakuras kišti viską, kas po ranka pakliūva.
Ir iš tiesų – prie Olandų gatvės namo kampo pūpsojo sukrauta senų baldų krūva. Jau suskaldyta, kad tilptų į krosnį.
Nesvarbu, kad baldų dalys lakuotos, faneruotos.
Filaretų gatvės daugiabučio gyventojai ne kartą yra nufotografavę, nufilmavę, kaip iš dviejų trobų kaminų rūksta juodi dūmai, bet atvažiavę tikrintojai jų vis nepastebėdavo.
„Ne kartą tų namų kiemuose tikrintojams rodžiau supjaustytas spintas, klausiau, kam jos daugiau bus naudojamos. Bet tai, pasirodo, ne įrodymas“, – stebėjosi S.Volkovas.
Niekas neįsiklausė ir į jo prašymą pasidomėti, ar gyventojai turi malkų vežėjų sąskaitas.
Būtent Olandų gatvės name gyvena Alina, kuri skundėsi, kad kaminas visai užako, tad šiemet 27 kvadratinių metrų vieno kambario butą teks šildyti dujomis. Aišku, ne gamtinėmis, o suskystintosiomis iš baliono.
Nori gyventi miesto centre
S.Volkovas įsigijo vieną butą mediniame name Olandų gatvėje, norėtų nupirkti ir kitus, bet likę gyventojai arba užsiprašė labai daug pinigų, arba pareiškė išvis neparduodantys.
„Jų sąlyga tokia: nori ir toliau gyventi centre.
Ir jiems nesvarbu, kiek tokioje vietoje kainuoja butas, nors patys parduoda griuveną“, – širdo „Constros“ vadovas.
Negana to, mediniuose namuose yra ir savivaldybei priklausančių socialinių būstų. „Kaip savivaldybė tvarko savo socialinius būstus, jeigu juose nėra elementarių patogumų?“ – klausė S.Volkovas.
Jis pastebėjo, kad mediniuose namuose gyventojų vis daugėja: „Gimsta vaikai ir netruks užaugti nauja karta, kuri, iš mažumės įpratusi taip gyventi, niekur nenorės kraustytis.“
Vieni gyventojai, kurie pardavė butą mediniame name, dabar džiaugiasi nuosavu būstu. Tiesa, ne centre, o Salininkuose.
O mediniame name gyvenanti Aliona bedė tiems, kurie nori pigiai supirkti nekilnojamąjį turtą: „Jie mums siūlo tiek, kad tik lauko būdelei kaime užtektų.“
Abu pastatai – avariniai
Abu mediniai namai jau seniausiai pripažinti avariniais. „Pati savivaldybė pripažino, bet kas iš to?
Nėra jokių teisinių svertų gyventojus priversti savo būstą remontuoti“, – dūsavo S.Volkovas.
Alinos namas statytas 1911 metais, perkrypęs, atrodo, nuo smarkesnio vėjo sugrius. Moteris įsitikinusi: jeigu po jį imsi vedžioti vandentiekio ar nuotekų vamzdžius, pastatas tikrai neišlaikys.
Moteris neneigė, kad dėl lauko tualeto teko ne kartą aiškintis su tikrintojais. Štai ir trečiadienį lankėsi specialistai iš savivaldybės, nurodė tualetą dezinfekuoti. Tik kas tai turės daryti, kai namuose – daugybė gyventojų?
Alina pripažino, kad karštomis dienomis tualetas dvokia. Bet orams atvėsus blogo kvapo nesijaučia. Ji klausė: jeigu tualeto kaimynystė daugiabučio gyventojams netinka, kur rasti jam kitą vietą?
Anot Alinos, medinių namų gyventojų sandėliai malkoms ir lauko tualetas daugiabučio naujakurių akiratyje nešmėžuoja.
O S.Volkovas sakė suprantąs medinių namų gyventojus: „Jie gyvena pačiame centre ir moka tik už elektrą, dar turi šiek tiek žemės.
Aišku, sąlygos nepavydėtinos, bet daug kas Lietuvoje taip gyvena. Tai ko jiems negyventi?“
Filaretų gatvės daugiabučio gyventojai priversti kęsti dvoką iš po jų langais esančio lauko tualeto. Juo naudojasi kaimynai iš dviejų sutrūnijusių trobų, nenorintys girdėti apie civilizacijos privalumus.
Prie centralizuotų tinklų jungtis neskuba
Vilniuje nei aplinkosaugininkai, nei vandens tiekėjai neskuba tikrinti tų, kurie dar naudojasi lauko tualetais. O Laibgaliuose (Rokiškio r.) rugsėjį surengto reido metu paaiškėjo, kad iš 150 namų prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungta tik 80.
Prieš kelis mėnesius Laibgaliuose pradėjo veikti nauji nuotekų biologinio valymo įrenginiai, tačiau galimybe prisijungti prie centralizuotų tinklų pasinaudojo pernelyg mažai gyventojų – tik šiek tiek daugiau nei pusė.
Likusieji su nuotekomis tvarkosi, kaip jau buvo įpratę anksčiau: kiemuose yra įsirengę vietines nuotekų sistemas arba toliau naudojasi lauko tualetais.
Per reidą tikrintojai apsilankė 22 namuose ir suskaičiavo, kad 10 gyventojų nuotekas išsiveža patys, 4 turi pasistatę mažuosius biologinio valymo įrenginius, o 5 gyventojai dar tik planuoja jungtis prie centralizuotų tinklų.
