Petrašiūnai pasikeitė neatpažįstamai. Ne vienos sovietmečiu pastatytos gamyklos teritorijoje ir pastatuose veikia įvairios kitos bendrovės. Gyventojai po truputį atsinaujina namus, puoselėja kiemus.
Dabar didžiausia problema – automobilių spūstys. Sumažinti jas turėtų projektuojamas pietrytinis aplinkkelis.
Tačiau jis pareikalaus ir aukų. Ne vienas Petrašiūnų gyventojas turės palikti namus, žemė bus paimta visuomenės reikmėms.
Permainos skaudžios, nes primena laikus, kai, taip pat gerinant kauniečių gyvenimą, buvo iškraustyta apie 700 Nemuno žemupio gyventojų ir pastatyta hidroelektrinė, suformuotos Kauno marios.
Architektų nuomone, nutiesus aplinkkelį palei Nemuną Petrašiūnai praras istorinę galimybę tapti patraukliu rekreaciniu gyvenamuoju rajonu ir liks tokie pat neišskirtiniai kaip dabar.
Turėjo atsirasti sovietmečiu
2013–2023 metų Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane buvo numatyta pabaigti pietrytinį aplinkkelį, kuris turėjo atsirasti dar sovietmečiu.
2016 metais planas buvo pakoreguotas ir patvirtintas. Dabar intensyviai rengiamas jo įgyvendinimo projektas.
Aplinkkelis ir jį supsiančios triukšmą mažinančios sienos kirs ne vieną Petrašiūnuose esantį privatų žemės sklypą, teks griauti namus ir žmonėms keltis gyventi kitur.
Sugriovė šeimos gyvenimą
Dar senelio pastatytame name Medžiotojų gatvėje įsikūrę sutuoktiniai Lina ir Mindaugas gyvenimu šiame rajone patenkinti. Vietovė graži, apsupta pušų priaugusio Pažaislio miško. Ramybę kartais sudrumsčia pravažiuojantys traukiniai, bet prie jų vietiniai gyventojai jau pripratę.
Sutuoktiniai pasakojo, kad kalbas apie aplinkkelio tiesimą girdėjo daug metų, bet valdžios keitėsi, statybos vis būdavo atidedamos, tad netikėjo, kad žodžiai virs kūnu.
Vis dėlto šių metų pavasarį pora ir jų kaimynai sulaukė žinių, kad projektas tikrai bus įgyvendinamas. Pas gyventojus apsilankė turto vertintojai ir nustatė jų nekilnojamojo turto vertę.
Jei nesikraustytų iš namo, šeima įsiveltų į teismus su savivaldybe. Tam neturi nei pinigų, nei jėgų, todėl sutiko, kad būtų sumokėta už namą, kuris bus nugriautas. Bet Lina prasitarė, kad žinia, jog turės palikti namus, sugriovė šeimos ramybę. Dabar vos prakalbus apie persikraustymą tarp sutuoktinių kyla barniai.
Į kiemą veržėsi darbininkai
Linos ir Mindaugo namą supa valstybinė žemė. Šeimos nuosavybė – tik nedidelis vieno aukšto medinukas.
„Už namuką pasiūlė tiek, kad galėtume įsigyti 2 kambarių butą. Persikraustyti žada skirti tik 200 eurų. Daugiau – jokio moralinės žalos atlyginimo ar kompensacijų. Jei būčiau jaunesnė, nusipirkčiau lėktuvo bilietus ir emigruočiau“, – rėžė moteris.
Kai tik į šeimos sąskaitą bus pervesti pinigai už namą, per tris mėnesius gyventojai turės išsikraustyti.
„Kada tiksliai gausime pinigus, niekas nesako. Tai kelia pasipiktinimą. Žmonės nežino, kada turės kraustytis, negali iš anksto pradėti ieškoti kito būsto, kurį nuomotųsi arba pirktų“, – sakė Mindaugas. Valstybei nusavinus jų namą, pinigų kito būsto nuomai nenumatyta.
„Visiems aišku, kad jei būstas perkamas paskubomis, gali įsigyti brangiausią ir prasčiausią butą ar namą“, – svarstė Lina.
Jos sutuoktinis stebėjosi, kad nors pinigų už visą amžių puoselėtą namą dar negavo, kažkokie žmonės pas juos neseniai jau lankėsi, klausė, gal galėtų pradėti parengiamuosius darbus.
„Norėjo nugriauti tvorą, šiltnamį, sunkiąja technika važinėti per kiemą. Su tuo nesutikome“, – sakė Mindaugas.
Turtą įvertino gana tiksliai
Dauguma Medžiotojų gatvės gyventojų, per kurių valdas bus tiesiamas aplinkkelis, išsikraustyti sutiko, tik Edmundas Buliakovas to daryti neskuba.
Jis mūrinį dviejų aukštų namą vietoj seno medinuko pradėjo statytis 2004 metais ir baigė 2014-aisiais. Tada, pasak kauniečio, niekas statybų nedraudė, kalbos, kad namą kada nors reikės griauti, nebuvo. Apie aplinkkelio tiesimą vyras sužinojo tik 2016 metais.
Kaip ir pas kitus kaimynus, pavasarį pas jį apsilankė turto vertintojai.
„Už sklypą ir namą apskaičiavo pagal galiojančią metodiką, suma beveik atitinka nekilnojamojo turto rinkos vertę. Tačiau neatsižvelgta, kad tai paskutinis namas gatvėje, stovi pušyne, tad jo vertė turėtų būti didesnė nei kaimynų, kurių namai kur kas prastesnės būklės“, – įsitikinęs E.Buliakovas.
Ketina keliauti į teismus
Kaunietis nepatenkintas ne dėl jam pasiūlytos sumos už žemę ir namą.
„Įstatymuose yra spraga. Numatytos tik procedūros, kaip visuomenės reikmėms paimama žemė ir kaip už tai atlyginama. Apie pastatus nėra jokio punkto.
Manau, jei jau turiu išsikraustyti per 3 mėnesius, savivaldybė ar valstybė man turi suteikti kitą gyvenamąjį plotą arba skirti kompensaciją, kad kurį laiką kur nors galėčiau apsigyventi, ilgainiui pasistatyčiau kitą namą. Bet to jokie įstatymai nenumato. Tiesiog turi kažkur išsikelti“, – piktinosi vyras.
E.Buliakovas konsultavosi su teisininkais ir palikti savo valdų neketina.
Teisininkai paaiškino, jog jei gyventojas neišsikels iš namo, savivaldybė turės kreiptis į teismą ir įrodyti, kad žemę ir namą turi paimti visuomenėms reikmėms.
„Aš įrodinėsiu, kad jei jau patiriu ir materialinę, ir moralinę žalą dėl visuomenės poreikio, man privalo būti atlyginta daugiau nei tik suma už turtą.
Kodėl mes, kurie turime išsikelti, dar turime patirti ir nuostolių, patys nuomotis būstą, kol įsikursime taip, kaip norime?
Jei bylą laimėčiau, būtų sukurtas precedentas, kiti, atsidūrę tokioje pat situacijoje, galėtų remtis mano bylos patirtimi ir reikalauti didesnių kompensacijų, būsto, kur galėtų įsikurti laikinai“, – savo įžvalgomis dalijosi E.Buliakovas.
Dūsta automobilių spūstyse
Petrašiūnų seniūnaitė Brigita Bingelytė sakė, kad, nors ir jausdami nuoskaudą, daugelis gyventojų, kurių namai atsidūrė būsimo aplinkkelio vietoje, išsikraustyti sutiko.
„Automobilių spūstys dabar yra bene didžiausia Petrašiūnų problema. Mašinų kolonos nusidriekia važiuojant iš Ateities plento. Spūstyse stovi ir Petrašiūnų gyventojai, kurie nori patekti į namus, ir tik pro mūsų rajoną pravažiuojantys žmonės.
Daug kauniečių vakarais T.Masiulio gatve pro Kauno hidroelektrinę važiuoja į namus Kauno rajone, o ryte – į darbą mieste“, – pasakojo seniūnaitė.
Pasak B.Bingelytės, labai nepralaidus yra R.Kalantos, T.Masiulio ir M.Gimbutienės gatvių žiedas. Pastarojoje gatvėje yra du darželiai, mokykla, kapinės, bet iš jos išsukti į žiedą labai sudėtinga.
„Problemą šioje vietoje taip pat būtina spręsti“, – sakė B.Bingelytė.
Petrašiūnų gyventoja pasidžiaugė bent tuo, kad pagrindinės gatvės šiame gyvenamajame rajone prieš kelerius metus buvo sutvarkytos ir dėl duobių problemų nebekyla.
Smagu ir tai, kad traukiniai R.Kalantos gatvę kertančiu geležinkeliu dabar važiuoja pagal grafiką, automobilių eismas stabdomas kur kas rečiau nei anksčiau.
Apie Petrašiūnų istoriją ir šio gyvenamojo rajono raidą knygą parašiusi kaunietė Genovaitė Mikėnaitė neslėpė, kad ši vietovė iki šiol yra paveikta sovietmečiu čia klestėjusios industrijos.
Statė įvairius fabrikus
Gatvių tinklas pritaikytas prie pramonės poreikių, rajone yra dvi pagrindinės R.Kalantos ir T.Masiulio gatvės bei mažesnės Energetikų, Ekskavatorininkų, Betonuotojų, Armatūrininkų, Jėgainės, kurios atsirado dėl to, kad vystėsi pramonės gigantai.
Kaunui Petrašiūnai tapo svarbūs dar tarpukariu, kai čia 1930 metais iškilo pagrindinė miesto elektrinė, kūrėsi pramonės įmonės – popieriaus, plytų, metalo fabrikai. Per Antrąjį pasaulinį karą dauguma Petrašiūnų pramonės objektų besitraukiančios vokiečių kariuomenės buvo išgrobstyti arba sunaikinti.
„1946 metais Petrašiūnai buvo prijungti prie Kauno. Sovietų valdžia po karo ėmėsi atstatyti ir išplėsti buvusias pramonės įmones, kurti naujas. Sovietmečiu čia veikė J.Janonio popieriaus fabrikas, plytų gamykla „Bitukas“, Kauno ketaus liejykla „Centrolitas“, metalo dirbinių fabrikas „Nemunas“, medžio apdirbimo kombinatas bei kitos pramonės įmonės“, – prisiminė G.Mikėnaitė.
Sovietmečiu Petrašiūnuose buvo pastatyta ir elektrinė, iškilusi vietoj tarpukariu pastatyto, bet 1940 metais susprogdinto šio objekto.
Pramonę pakeitė verslai
XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio viduryje buvo pradėta statyti Kauno hidroelektrinė, Petrašiūnuose prasidėjo naujas gyvenimo etapas, nes kilo dar daugiau gyvenamųjų namų.
Dabar daugelio pramonės objektų beveik nelikę.
J.Janonio popieriaus fabriko teritorijoje esančiuose pastatuose veikia daugybė įmonių. Vienos savo patalpas ir pastatų fasadus atnaujino, kitos – ne.
Vietoj „Bituko“ – plynė, viskas nugriauta.
„Vietoj „Centrolito“ stovi atnaujintas pastatas juodu fasadu, jame yra biurai, tik kieme veikia įmonė, kuri siuva baldų apmušalus. „Nemuno“ pastate dabar, kaip ir anksčiau, gaminami metalo gaminiai – vinys, vielos, tinklas“, – pasakojo Petrašiūnų gyventoja G.Mikėnaitė.
Veikia ir Kauno hidroelektrinė, ir Petrašiūnų elektrinė, kurioje nuo 2014 metų energija gaminama naudojant jau ne dujas, bet biokurą.
Atnaujinta daug daugiabučių
Statant pramonės fabrikus aplink kilo ir gyvenamieji namai jų darbininkams.
Daugeliui daugiabučių jau 50 ar daugiau metų. Daugiausia tai dviejų ar trijų aukštų neišraiškingi pastatai. R.Kalantos gatvėje galima aptikti kiek įdomesnės architektūros dviejų aukštų namų su arkomis.
Sovietmečiu iškilo ir J.Janonio popieriaus fabriko kultūros namų pastatas su kolonomis. Stalinistinio stiliaus statiniu buvo stengiamasi užgožti greta esančią 1934 metais pastatytą Šv.Vincento Pauliečio bažnyčią.
Dabar daugelis T.Masiulio gatvės gyvenamųjų namų atnaujinti, R.Kalantos gatvėje neatjaunintų pastatų jau taip pat mažuma. Buvusiuose kultūros namuose, atnaujinus pastatą, šeimininkauja verslininkai.
Prie namų auga baravykai
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad, išskyrus Pažaislio mišką, jame esantį vienuolyną ir jo prieigas bei Kauno marių pakrantę, kur mielai poilsiauja kauniečiai, Petrašiūnai nepasižymi nei išskirtine architektūra, nei kraštovaizdžiu.
Tačiau G.Mikėnaitė su tuo ne visai sutiko.
„Sovietmečiu statant net ir neišraiškingus namus jų kiemai buvo projektuojami taip, kad ten augtų medžių, galėtų ilsėtis žmonės. Dabar ne vienas toks kiemas vėl prižiūrimas. Mano namų kieme stiebiasi pušys, paėjėjusi Pažaislio miške prieš kelias dienas radau baravykų.
Nebeveikiant didžiajai daliai pramonės įmonių oras čia tapo gaivesnis“, – gyvenamosios vietos privalumus vardijo gyventoja.
Pasak G.Mikėnaitės, Petrašiūnuose dar gyvena nemaža dalis buvusių pramonės įmonių darbininkų palikuonių.
„Pastaruoju metu ir jų mažėja, bet atsikrausto kiti jauni žmonės. Jie pradeda vertinti Petrašiūnus“, – tikino G.Mikėnaitė.
Pasikeitė kelios kartos
2014 metais į T.Masiulio gatvės 14-ąjį daugiabutį atsikraustė Deividas Šatikas su šeima. Per keletą metų vyras sugebėjo suvienyti savo ir gretimo daugiabučio gyventojus, subūrė bendruomenę.
Gyventojai ne tik atnaujino triaukščius mūrinius namus, bet susitvarkė ir bendrą kiemą, jame plevėsuoja Kauno vėliava.
D.Šatikas vaikystėje gyveno Petrašiūnuose, bet vėliau iš ten išsikraustė.
„Gyvenau Dainavos rajone, bet vertinau Petrašiūnų privalumus – Pažaislio mišką, Kauno marias. Su gimusiu sūnumi važiuodavome pasivaikščioti po Pažaislio vienuolyno apylinkes. Vėliau nusprendėme, kad reikia sugrįžti į Petrašiūnus“, – sakė D.Šatikas.
Daug metų šis gyvenamasis rajonas buvo vertinamas kaip asocialių kauniečių gyvenamoji vieta.
„Pasikeitė kelios kartos, atsikrausto vis daugiau jaunesnių žmonių, todėl ir pastatai bei aplinka gražėja. Pasigendu tik aukštesnio lygio mokymo įstaigų. Taip pat aplinkkelio, nes T.Masiulio gatvė kenčia nuo automobilių srautų, dėl to nemažas ir oro užterštumas“, – kalbėjo Petrašiūnų gyventojas.
Darbus norėtų pradėti pavasarį
Vigimantas Abramavičius
Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas
„Pietrytinio aplinkkelio projektas yra padalytas į tris dalis.
Pirmoji atkarpa apims teritoriją nuo Palemono g. iki sankryžos abipus tunelio po geležinkeliu Kaunas–Palemonas. Kelio ilgis – apie 7 km.
Antroji atkarpa – nuo T.Masiulio gatvės iki M.Gimbutienės gatvės. Ilgis – apie 3,25 km.
Trečioji atkarpa – nuo M.Gimbutienės gatvės iki sankryžos greta tunelio po geležinkeliu Kaunas–Palemonas. Jos ilgis – apie 3,25 km.
Pirmosios ir antrosios atkarpų techniniai projektai yra parengti ir perduoti ekspertizei. Laukiama ekspertų išvados. Trečioji atkarpa šiuo metu projektuojama ir ekspertizei dar neperduota.
Gavus teigiamą ekspertų išvadą bus skelbiamas rangos darbų konkursas.
Realūs statybos darbai galėtų prasidėti kitų metų pavasarį. Kiek jie truks, bus aiškiau, kai paaiškės statybų rangovas.
Statybos gali užtrukti, nes laukia sudėtingas procesas – bus statoma daugybė viadukų.
Aplinkkelis nukreips didelį automobilių srautą nuo miesto, ypač Petrašiūnų gyvenamojo rajono, susisiekimas tarp atskirų miesto dalių pagerės.“
Vilios tik kapinės ir vienuolynas?
Monika LiočaitėRaubickienė
Architektė
„Dar 2015 metais parengiau studiją apie Petrašiūnų raidą ir jos perspektyvas. Mano įsitikinimu, šio gyvenamojo rajono ateitis buvo plėtoti rekreacines zonas, nes teritorija yra prie Nemuno ir Kauno marių, čia įsteigtas ornitologinis draustinis ir veikia tautos panteonas – Petrašiūnų kapinės.
Mano nuomone, kaip feniksui pakilti iš pelenų Petrašiūnų teritorijai galėjo padėti tinkama pavienių pramonės statinių, pastatytų būtent Nemuno pakrantėje, konversija.
Remiantis užsienio pavyzdžiais, Petrašiūnuose puikiai įsivaizduojamos teritorijų konversijos į muziejus, parkus, kultūros fabrikus ir, žinoma, gyvenamuosius-administracinius pastatus.
Pakeistos paskirties objektai galėtų išsaugoti pramonei būdingą techniškumą ar teritorijų planavimą. Nauja architektūra neturėtų užgožti Pertrašiūnų pramoninio kvartalo istorijos. Pavienių industrinių teritorijų regeneracija atgaivintų patį rajoną, leistų sukurti naujų darbo vietų, gyvenamųjų erdvių, pramogų, plėtotųsi turizmas.
Stebėdama dabar planuojamas ir jau vykstančias permainas matau, kad istorinė galimybė Petrašiūnams tapti patraukliais ir įdomiais praleidžiama. Naujas Petrašiūnų centras formuojamas prie T.Masiulio, R.Kalantos ir M.Gimbutienės gatvių. Aplinkkelis palei Nemuną visai sunaikins galimybes ten plėtoti rekreacinę veiklą.
Kas įdomaus liks Petrašiūnuose? Tik kapinės ir vienuolynas.“
Planuoja nugriauti septynis namus
Donatas Valiukas
Kauno savivaldybės
Nekilnojamojo turto skyriaus vedėjas
„Šiuo metu po derybų su žemės sklypų ir pastatų savininkais laukiame Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sprendimų dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Dėl aplinkkelio tiesimo reikėtų perimti 10 sklypų, 7-iuose jų yra pastatai.
Didesnė dalis turto savininkų sutiko, kad nuostoliai būtų atlyginti taip, kaip pasiūlyta. Kita dalis savininkų turi savų pasiūlymų ir pageidavimų. Su šia grupe savininkų derybos tęsiamos, gali būti, kad ginčus teks spręsti teismine tvarka.
Tačiau šie ginčai nestabdo paties žemės sklypų ir juose esančių statinių paėmimo visuomenės poreikiams proceso bei projekto eigos.“
