Užsukus į Kauno rajone esančius Ringaudus į akis krinta šios gyvenvietės gyventojų labai pamėgtos tujos. Jomis apsodinta daugelis privačių sklypų. Tačiau viena – Živilės ir Kęstučio Juknevičių sodyba – išsiskiria.
Jos savininkai nestokoja fantazijos puošdami savo namų aplinką. Tam naudoja tik natūraliai suyrančias medžiagas ir eksperimentuoja su augalais.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkė, besigilinanti į augalininkystės technologijas, ir verslininkas, vadovaujantis didelių gabaritų mašinų remonto įmonei, savo jėgomis taip išpuoselėjo valdą, kad neprireikė net sodo dizaino specialistų patarimų.
Gausu įdomių detalių
Pravėrus Ž. ir K.Juknevičių sodybos vartus akys bando aprėpti nemažą vejos plotą ir jame esančias grožybes. Į akis iš karto krinta tai, kad kiemo erdvės suplanuotos patogiai, suskirstytos į atskiras zonas.
Taip pat lengva pastebėti, kad šeimininkai mėgsta natūralias medžiagas – akmenis, medieną, rūdijantįjį metalą.
Nuo namo durų į sodą veda medinių lentelių takas. Palei tvorą pastatyti rūdijančiojo plieno vazonai su augalais, metalinės pakeltos lysvės, kuriose klesti prieskoninės žolės ir uogos.
Viename kiemo kampe įkurtas poilsio kampelis su metaliniais rūdžių nuklotais baldais. Kitame – maisto ruošimo zona, ugniakuras, malkinė.
Už namo plyti tik veja ir auga keli dekoratyviniai medžiai. Pailsėti galima prisėdus ant sūpynių, kurios įrengtos po lenktu vynuogės apsivytu stovu.
Taip pat kieme įrengtas nedidelis tvenkinys, kuriame plaukioja auksinės žuvelės. Greta – pavėsinė, dar keli dekoratyviniai augalai, vertikalioji lysvė su žemuogėmis.
Visame kieme pilna ir nedidelių rūdijančiojo metalo detalių – lesyklų, gėlių stovų su lėkštelėmis, iš kurių gali atsigerti paukščiai. Net vandens nuotekų dangtis paslėptas dekoratyviniu indu iš tokio pat metalo.
Pavertė vyro veikla
Ž.Juknevičienė pasakojo, kad įsikūrę Ringauduose kieme pirmiausia sumanė įrengti savo šeimos gyvenimo taką. Jį sukalė iš 100 medinių ir metalinių lentų. Ant jų išpjauti poros ir jų vaikų vardai su gimimo datomis, įamžinta ir įkurtuvių bei moters disertacijos gynimo bei kitos svarbios datos.
„Pradėjusi puošti namo aplinką, ieškojau įdomesnių gėlių vazonų, kitų dekoro elementų, norėjosi ko nors originalaus. Pamaniau, kad tai galima susikurti patiems iš metalo, nes vyras vadovauja metalo apdirbimo cechui, kuriame gaminamos detalės, reikalingos automobiliams remontuoti.
Tai buvo prieš 20 metų, apie tai, kad rūdijantysis metalas taps madingas, negalėjome net pagalvoti“, – prisiminė Ž.Juknevičienė.
Moteris džiaugėsi, kad sutuoktinis yra auksarankis, turintis ir menininko gyslelę. Ji tik pasako, ko reikia kiemui puošti, o jis jau sugalvoja, kaip tie daiktai turi atrodyti.
„Pavyzdžiui, norėjau prie vieno medžio padėti indą su vandeniu. Jis pagamino ne tik dubenį, bet jo viduryje privirino stovą su metaliniu paukščiuku. Iš metalo galima pagaminti bet ką, tereikia sugalvoti idėją“, – sakė moteris.
Vazonuose auga ir beržai
Kol vyras galynėjasi su metalu, pati Ž.Juknevičienė eksperimentuoja su augalais. Jie kieme atsiranda ne atsitiktinai. Didelio žolyno centre auga magnolija ir tulpmedis. Jie buvo pasodinti, kai gimė duktė ir sūnus.
Metaliniuose vazonuose su smėlio, durpių ir juodžemio mišiniu auga ne tik gėlės, smilgos, bet ir berželiai, pušys, nes taip įdomiau, nei auginti vienmetes žydinčias gėles.
Dar vienas eksperimentas – apželdintas ūkinio pastato stogas. Ž.Juknevičienė pasakojo, kad iš pradžių padarė klaidą. Ant stogo pylė durpingą žemę. Ji išdžiūvo, atsivėrė susodintų sukulentų šaknys ir augalai nyko. Pakeitus žemę, dabar žaliuojančiam stogui beveik nereikia jokios priežiūros.
Žmonės turi nevergauti
Sodybos šeimininkai neužveisė daržų, yra pagamintos tik pakeltos lysvės. Ž.Juknevičienė atviravo, kad jas iš metalo gamino dėl kelių priežasčių.
„Medis greičiau supūva, taip pat iš medinių lysvių greičiau išgaruoja drėgmė. Metalas yra ilgaamžis, tokias lysves laistyti reikia rečiau.
Beje, tvenkinys kieme taip pat yra ne tik dėl grožio. Iš jo semiu vandenį augalams laistyti, taip vanduo vis atsinaujina, tai ir naudinga, ir gražu“, – sakė mokslininkė.
Naujausias Ž.Juknevičienės eksperimentas – pakelta vertikali lysvė. Ji pagaminta iš maistinio plastiko. Į atskirus jos skyrelius moteris pasodino žemuogių ir kvapiųjų žolių. Tokioms lysvėms priežiūros daug nereikia, augalus užtenka kartais palieti.
„Laikausi nuostatos, kad turime naudoti tik perdirbti tinkamas ir natūralias medžiagas. Taip pat, kad sklypas turi mus džiuginti ir mums tarnauti, o ne mes jame vergauti“, – kalbėjo Ž.Juknevičienė.
Praktiškumą galima suderinti su grožiu
Joana Bakūnė Želdynų dizainerė
„Ž.Juknevičienės sodyboje teko lankytis. Joje zonos suplanuotos pagal tai, kaip ir turėtų būti, o aplinka išradingai papuošta subtiliomis detalėmis.
Mane, kaip želdynų dizainerę, džiugina, kad vis daugiau žmonių grožį derina su praktiškumu. Dabar daržus savo sklypuose užveisia vis mažiau kauniečių. Madingos tapo pakeltos lysvės. Bet tai ne tik mada, jos iš tiesų patogios, augalams reikia mažiau priežiūros. Jose galima užsiauginti bet kokį nedidelį derlių, kurio užteks šeimai palepinti.
Vis populiaresnės darosi ir vertikaliosios lysvės. Jose puikiai auga braškės, žemuogės, salotos, svogūnų laiškai, krapai, kiti prieskoniai. Į vertikalių lysvių kišenes reikėtų dėti kompostinę žemę, ją galima pamaišyti su durpėmis. Augalai laistomi kaip ir įprastoje lysvėje.
Įsirengus vertikaliąsias lysves kyla pavojus, kad jei jos per ilgai bus kaitinamos saulės, žemė gali sukietėti, augalai nuskurs, todėl labai patogu tokią lysvę patupdyti ant ratukų. Tada ją galima pastumti į norimą vietą. Atvykus svečiams atsivežti prie stalo, surengti degustaciją. Tai ir smagu, ir praktiška.
Svarbu, kad vertikaliosioms lysvėms nereikia daug vietos, jos tilps ir terasoje, ir balkone.“
