Vaikų gatvės Salininkuose gyventojai savaitės pradžioje lengviau atsipūtė. Po alinančios kaitros atslinko vėsesnės dienos, bet svarbiausia – jų kaimynės bendrovės Atliekų rūšiavimo centro teritorijoje įsivyravo tyla.
Šios gatvės gyventojai liūdnai juokavo, kad koronavirusas į Salininkus atsliūkino gerokai anksčiau. Mat kai kurie jų nuo dulkių, kylančių iš įmonės teritorijos, kaukėmis mėgino gintis ir prieš pandemiją.
„Čia kaip deguto šaukštas medaus statinėje. Gyventume lyg rojuje, bet ne – kad nebūtų per gerai, atsirado šalia tokia įmonė“, – dūsavo Salininkų gyventojai.
Įmonę pavadino šiukšlynu
Pirmas sutiktas Vaikų gatvės gyventojas, vedžiojęs šunį, buvo nusiteikęs pesimistiškai: „Kas iš tų protestų? Tiek važinėjo į įvairias įstaigas, kurpė skundus, rinko parašus, ir nieko. Trijų tūkstančių gyventojų balso niekas neklauso, daro, ką nori. Žodžiu, netvarka“, – širdo vyras.
Iš tiesų Salininkuose gyvena apie tris tūkstančius vilniečių.
Tiems, iki kurių namų dulkių stulpai neatkeliauja, bent jau palaiko kenčiančius to paties rajono gyventojus.
Kaimynystėje esančią įmonę gyventojai vadina ne Atliekų rūšiavimo centru, o trumpai – šiukšlynu. Iš tiesų pro jų langus atsiveria ne patys maloniausi akiai statybos atliekų kalnai.
Pailsi tik sekmadieniais
Janina Markovska ir Jadvyga Mečkovska pasakojo, kad joms nereikia orų prognozių, nes pačios gali įsitikinti, koks oras, pažvelgusios į Atliekų rūšiavimo centro teritoriją.
„Jei į langus neša dulkes, žinome, koks vėjas. Jei nėra dulkių, vadinasi, lyja“, – kalbėjo moterys. Joms langus tenka valyti gerokai dažniau nei kituose rajonuose gyvenantiems vilniečiams.
Beje, gyventojams įgrisusi įmonė dirba ir šeštadieniais, tik sekmadieniais leidžia kaimynams pailsėti.
Anot J.Markovskos, gyventi Salininkuose būtų nuostabu, jeigu ne ta įmonė: „Šalia namų tvenkiniai, kuriuose yra žuvų, kai kurie gyventojai ir daržą sugeba susikasti. Daug medžių, miškas, būtų tylu kaip kaime, bet turime tokią bėdą.“
Melioratoriai išsikraustė
J.Mečkovska pridūrė, kad Salininkuose daug jaunų šeimų, vaikų. Kokią įtaką jų sveikatai daro tokia įmonė? Anot jos, gyventojai kenčia ne tik nuo dulkių, bet ir nuo triukšmo.
„Iškrapštyti jų neįmanoma. Aišku, įmonei vieta patinka: nereikia toli vežti statybos atliekų. O juk Vilniuje tiek statybų vyksta“, – svarstė J.Markovska.
Kadaise toje teritorijoje, kur įsikūręs Atliekų rūšiavimo centras, buvo melioracijos įmonė. Joje dirbo daug Salininkų gyventojų, kol bendrovė nenutraukė veiklos.
Įmonės teritorijoje yra valstybės saugomas Vrublevskių dvaro svirnas.
Politikai reiškė susirūpinimą dėl jo išsaugojimo, tačiau ir tos pastangos nuėjo perniek.
Vėl užgriuvo karantinas?
Valydama kilimą Helena Volodkevič skundėsi, kad namuose pilna dulkių. Tik praveria langą, ir jas vėjas jau neša iš įmonės teritorijos.
Moteris prisipažino nustebusi, kai pirmadienį nebuvo girdėti triukšmo: „Pradėjau svarstyti, kas čia nutiko: ar aš savaitės dienas supainiojau, ar koks karantinas vėl užgriuvo?“
Ant Atliekų rūšiavimo centro vartų iš tiesų yra įspėjamasis užrašas „Karantinas“. Tik kam jis – nelabai aišku.
Yra ir daugiau įvairiausių įspėjimų – akivaizdu, kad įmonė sulaukia nemažai dėmesio.
Beje, su vienu Aplinkos ministerijos darbuotoju, filmavusiu teritoriją, Atliekų rūšiavimo centras net bandė bylinėtis.
Per didelis kaupo aukštis
Atliekų rūšiavimo centro atstovai visus kaltinimus atmeta sakydami, kad juos sugalvojo konkurentai.
Anot įmonės komercijos direktoriaus Dovydo Urvikio, gyventojų pasipiktinimas jau virto nuožmiu puolimu, o dauguma jų skundų esą nepagrįsti.
Jis pripažino, kad dulkių per karščius padaugėja, bet įmonė investavo į automatinę laistymo sistemą.
Vis dėlto aplinkosaugininkai pernai patikrinimo metu nustatė, kad lauko aikštelėje laikomų atliekų kaupo aukštis gerokai viršija 2,5 metro. Jis svyravo nuo 6 iki 8,1 metro. Taip pat buvo nustatyta, kad didžioji mišrių statybinių ir griovimo atliekų dalis buvo laikoma ne uždarame įmonės sandėlyje, o atviroje lauko atliekų aikštelėje.
Po mišrių statybos ir griovimo bei kitų atliekų rūšiavimo darbų susidariusios antrinės žaliavos (plastikas, stiklas, popierius) buvo laikomos atviroje lauko teritorijoje šalia įmonės sandėlio, o ne lauko atliekų aikštelėje numatytoje šių atliekų laikymo zonoje.
Lauko atliekų aikštelė nebuvo padalinta į degiųjų, antrinių žaliavų, po atliekų rūšiavimo susidariusių kitų atliekų laikymo zonas. Per patikrinimą degiosios atliekos ir toliau perdirbti ar panaudoti netinkamos atliekos nebuvo laikomos konteineriuose su tentine apsauga.
Aplinkosaugininkai nustatė, kad įmonės lauko aikštelėje atliekos laikomos didesniame nei taršos leidime nurodytas didžiausias leistinas atliekoms saugoti lauke plote.
Atskiroje teritorijos vietoje, netoli administracinio pastato, nesilaikant taršos leidime nustatytų laikymo sąlygų ir atliekų laikymo zonų sukrautos į didelę krūvą buvo laikomos medienos atliekos.
