Keli Vilniaus kiemai: pro juos ėjote ne sykį – sužinokite, kuo jie ypatingi

Užsukus į Senamiesčio kiemelius galėsite pamatyti senovinių mūrų liekanų, sužinoti, kaip atrodė gražiausi kiemai, kur buvo bajorų ir didikų valdos.

MadeinVilnius.lt pateikia 8 gražiausius ir įdomiausius Senamiesčio kiemelius.

Tai – puošniausias kiemas visame Vilniaus universiteto ansamblyje. Jame dominuoja Šv. Jonų bažnyčia ir varpinė. Pastaroji yra aukščiausias senamiesčio pastatas. XVI–XVII a. šis kiemas vadintas Akademijos, vėliau – P. Skargos kiemu. Jį sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės stilistikos suvienyti į dinamišką erdvę. Šiaurinis ir vakarinis korpusai – vieni seniausių.

Juose buvo auditorijos, salė ir gyvenamieji kambariai profesoriams, studentams, aptarnaujančiam personalui. Šv. Jonų bažnyčios pamatai padėti dar XIV a., o varpinė iškilo XVII a. Tuomet galutinai susiformavo ir Didysis kiemas.

Jo galerijose įamžinti universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Spalvotose fasado piliastrų freskose matome universiteto herbą, vyskupo Valerijono Protasevičiaus, karvedžio Karolio Chodkevičiaus, karalių Augusto II Stipriojo ir Stanislovo Augusto Poniatovskio portretus. 2011 m. atidengtos visos išlikusios šiaurinio sparno figūros ir ornamentai. Didžiajame kieme vykdavo ir tebevyksta daug iškilmingų švenčių, koncertų, festivalių.

Nedidelis bet labai jaukus kiemelis, randasi Pilies g. 38. Čia galima atrasti Šv. Marijos skulptūrą. XVI a. statytas, ne kartą rekonstruotas ir perstatytas namas įgijo originalią struktūrą su dviem vidiniais pereinamais kiemais. XVII a. pabaigoje čia įsikūrė garsus Vilniaus auksakalys Joannesas Michaelis Seidelis, nuo XVIII a. pradžios pastatas priklausė Šv. Jonų bažnyčiai.

XIX a. čia veikė parfumerijos, konditerijos, daržovių parduotuvės, smuklė, o nuo 1870 m. – vienas seniausių Vilniaus knygynų, kurį įkūrė naujasis namo savininkas pirklys Sava Syrkinas. Jo sūnus Albertas 1879 m. čia pat įrengė spaustuvę, kuri spaudos draudimo metais leido lietuviškas knygas kirilicos rašmenimis. Tarpukariu Alberto sūnus Joachimas Syrkinas name buvo įkūręs knygyną ir biblioteką.

Alumnatas – vienas gražiausių Renesanso architektūros paminklų Vilniuje, esantis senamiestyje. Tai – popiežiška misijinė kunigų seminarija, įsteigta 1582 m. popiežiaus Grigalijaus XIII. Veikla buvo nukreipta į stačiatikių ir protestantiškus kraštus.

Vilniaus senamiestyje, Pilies gatvėje, esantis kiemelis, kuriame buvo įsikūręs Vilniaus universiteto botanikos sodas. Vilniaus senamiestis (Pilies g. 22), veikė 1781–1799 m. 1781 m. botanikas Ž. E. Žiliberas įsteigė VU botanikos sodą.

Jis atvyko iš Gardino, kuriame taip pat buvo įsteigęs botanikos sodą, atvažiuodamas atsivežė daug augalų. Išleido pirmąją „Lietuvos florą“ – knygą apie augalus. Maždaug 2 tūkstančiams vardų augalams užteko 300 kv. m ploto kiemelio. Augalai auginti lauko sąlygomis bei medinių konstrukcijų šiltnamiuose. Šiais laikais – tai šalia viešbučio „Narutis“ easntis kiemelis, kuriame apie botanikos sodo buvimą mena tik memorialinė lenta, o augalai žymi pačią botanikos sodo buvimo vietą.

Metraštininko kiemelio istorija siekia XV a. XVI a. čia veikė Mamoničių spaustuvė. Manoma, kad čia buvo ir pirmoji Pranciškaus Skorinos (1490–1541) spaustuvė, kuris buvo rusėnų kilmės LDK visuomenės veikėjas, išspausdinęs pirmąją knygą Lietuvoje, senąja rusėnų kalba.

P. Skorina buvo vienas žymiausių to meto žmonių, bene labiausiai žinomas humanistas. Šiame kiemelyje (Stiklių g. 4) 1973 m. buvo pastatyta V. Krutinio sukurta skulptūra, kuri puikiai dera prie romantiškos Vilniaus senamiesčio aplinkos. Skulptūra vaizduoja žmogų, sėdintį su atversta knyga rankose.

Eidami Vokiečių gatve pasukite į mažą tarpą tarp namų, greta „La Provence“ restorano. Atsidursite mažame kiemelyje. Kiek tolėliau ieškokite arkos tarp dviejų pastatų. Štai ji – Meilės arka. Paimkite mylimą žmogų už rankos ir ženkite kartu. Arka labai žema, tad gali tekti pasilenkti. Akimis ieškokite mažo sienos nišoje besislepiančio medinio angelo pritarimo. Meilės burtai veikia.

Pasinaudokite reta galimybę pasižvalgyti po paprastai uždarą Prezidento rūmų kiemą. Rūmų parkas pirmą kartą paminėtas 1387 m. Šiandien čia galite pamatyti vidinius rūmų pastatus, sėdėti po nuostabiais 200 metų senumo ąžuolais arba mėgautis Lietuvos menininkų skulptūromis ir instaliacijomis.

Šiltuoju metų laiku Prezidento rūmų reprezentacinį kiemą ir istorinį parką darbo dienomis galima lankyti nuo 18 iki 23 val., savaitgaliais ir šventinėmis dienomis nuo 11 iki 23 val.

XIX a. pradžioje Bernardinų g. 11 pastatas priklausė VU profesoriui Tomui Žickiui. Tai buvo dviejų aukštų namas. Šio namo pirmame aukšte iš kairės pusės 1822 m. gyveno Adomas Mickevičius, kuomet sugrįžo į Vilnių iš Kauno. Šiame name poetas užbaigė kurti poemą „Gražina“, ruošdamas ją publikavimui.