Požeminiai statiniai buvo maksimaliai izoliuojami nuo išorinio pasaulio, juose kauptas maistas, vaistai, apsaugos priemonės, įvairi cheminė, radiacinė žvalgybos technika ir net laisvalaikio praleidimo priemonės – tam, kad slėptuvėje užsibuvus ilgėliau nepakriktų psichika.
Griuvus SSRS, daugelis Vilniaus bunkerių transformuoti į naktinius klubus, sporto sales, boulingus arba tiesiog tuščias sandėliavimo patalpas, o jų įranga dažnai nukeliaudavo į metalo laužą. Laimei, mūsų dienas pasiekė itin autentiška slėptuvė, kuri priklausė prieš keletą metų bankrutavusiam Naujamiesčio pramonės mohikanui.
Keičiantis teritorijos savininkams ir ją konvertuojant į loftų bei biurų kompleksą, VšĮ „Gatvės gyvos“ priėmė ryžtingą sprendimą – šią slėptuvę išsaugoti kaip originalų praėjusios epochos eksponatą mūsų ir ateities kartoms.
Po derybų su loftų vystytojais, 2019 m. „Gatvės gyvos“ nuosavomis lėšomis išpirko buvusią slėptuvę ir dėjo didžiules pastangas prikelti ją naujam gyvenimui. „Buvo momentų, kai apimdavo tiesiog neviltis ir klausdavome savęs, kokią gi bėdą mes čia nusipirkome?
Kovojome su visa naikinančia drėgme, daiktai auginosi pelėsio sluoksnius, nepavykdavo suremontuoti to, kas, atrodė, eis kaip per sviestą, – pasakojo „Gatvės gyvos“ atstovas ir gidas Albertas Kazlauskas. – Vis dėlto mažais žingsneliais priėjome iki momento, kai turime kuo didžiuotis.
Slėptuvėje išliko visa pirminė 70-ųjų išvaizda, ji yra pasiruošusi priimti smalsius lankytojus.“
Alberto kolega, daugelį Vilniaus požemių išnaršęs Pavelas Puzyna pabrėžia: „Mūsų objektas yra unikalus tuo, kad šiuo metu – tai vienintelė Vilniuje autentiška civilinės gynybos slėptuvė, kuri yra prieinama visuomenei. Laikui bėgant tokių vietų mažėja, tad mūsų siekis išsaugoti Šaltojo karo paveldą įgauna vis didesnę reikšmę.“
