Įkurtuvėms prireikė laiko ir pastangų
Pora apsisprendė visų pirma įsirengti nedidelį kambarėlį mūriniame ūkiniame pastate, buvusioje 13 kv. m ploto vištidėje. Gyvenamojo rąstinio namo gaivinti, anot Solveigos, nebevertėjo, rąstai buvo per daug supuvę.
Be vištidės ūkiniame pastate kažkada buvo įrengtas garažas, sena pajuodusi pirtelė ir virtuvėlė su sena krosnimi. Visoje sodyboje nebuvo vandentiekio.
Pirmasis ir bene svarbiausias poros laukęs darbas buvo iškuopti vištidę. Ši, anot pašnekovės, nuo grindų iki lubų buvo prigrūsta šiukšlių ir senų rakandų. Atlaisvinus patalpą, nuimtos vištų laktos, nuplautos ir dezinfekuotos sienos.
Keliskart dezinfekavus sienas, patalpos paliktos per žiemą įšalti. Pavasarį, grįžus prie darbų, anot Solveigos, kilo mintis, kad šalia vištidės esanti pirtelė puikiai tiktų nedidelei virtuvei, o buvusi virtuvė – vonios kambariui. Galiausiai, nugriovus vištidę su garažu jungusią sieną, 13 kv. m ploto vištidė virto 37 kv. m ploto nameliu, pradžioje turėjusiu tapti vasarnamiu.
„Praėjus nemažai laiko ir atlikus daug darbų, suvokėme, kad galėtume čia persikelti gyventi. Pradžioje patiems atrodė juokinga, bet kuo daugiau čia dirbome, tuo namelis mums atrodė mielesnis, galiausiai neliko jokių dvejonių dėl apsigyvenimo jame. 2018 vasarą atsikraustėme gyventi į kaimą“, – prisiminė namo šeimininkė.
Kuo daugiau darbų – savomis rankomis
Kadangi namelio plotas nedidelis, čia įrengtos reikalingiausios erdvės: maža virtuvė, vonios kambarys bei bendra svetainės ir miegamojo erdvė. Solveigos žodžiais, vienintelė erdvė, kurios dar trūktų – sandėliukas.
Pašnekovė pripažįsta visuomet buvusi didelio ploto namų šalininkė – jai 80 kv. m ploto namas atrodė per mažas gyventi. Na o dabar, gyvendama 37 kv. m ploto name, teigia nuomonę kardinaliai pakeitusi – ploto visiškai pakanka, nors poros planuose – antrasis aukštas.
Beje, daugelį remonto darbų pora atliko pati. Atlaisvino patalpas, išvežė didžiulį kiekį palėpėje prikaupto šieno, nuvalė ir dezinfekavo sienas, autentiškas plytas padengė specialia mase, jas nudažė, tuomet nuplovė ir nudažė senus balkius.
Vyras išgriovė seną krosnį ir kaminą, padedant draugams ir giminaičiams betonavo grindis.
Pokyčiai namelyje, Solveigos skaičiavimu, kainavo maždaug 8 tūkst. eurų, įskaičiuojant meistrų darbą, medžiagas, namo apšiltinimą, vandentiekio atvedimą.
Ateities planuose, be trūkstamų grindjuosčių ir šviestuvų, laukia ir keletas solidesnių projektų – lauko terasa, antrasis aukštas bei fasado apdaila.
Įkvėpimo ieškojo internete ir kelionėse
Solveiga pasakojo, jog nemažai interjero sprendimų padiktavo pats namas – norėjosi palikti kuo daugiau autentiškų detalių – sienas, lubas ar stiklinių blokelių langelį. Prie jų itin derėjo rustic ir provanso stiliaus detalės.
„Man labai patinka prancūziški ir ūkininkų sodybų (angl. farmhouse) interjerai, tad bendrą namelio vaizdą piešiau keliaudama po Prancūziją ar tiesiog ieškodama idėjų „Pinterest“, žurnaluose, „Instagrame“. Kai kurie sprendimai tiesiog gimė mūsų pačių galvose.
Kalbant apie baldus ir interjero detales, dalis jų atkeliavo iš mano vaikystės namų ar buvo padovanoti. Kai ką pasigaminome patys ar pagamino tėtis. Didžioji dalis interjero detalių ir keletas baldų įsigyti sendaikčių turguose. Mums patinka daiktai su dvasia ir istorija, mėgstame juos prikelti naujam gyvenimui. Tokie daiktai tarsi patys kuria interjerą, kartais jį pakeičia taip, kaip pati nebūčiau sugalvojusi. Tas ir yra žaviausia“, – kalbėjo Solveiga.
Nors nėra užkietėjusi kulinarė, jai buvo itin svarbu įsirengti svajonių virtuvę. Susižavėjusi rustic stiliaus virtuvėmis, tokią įsirengė ir pati.
Pripažįsta – kiekviena detalė joje apgalvota. Savo 5 kv. m ploto virtuvėlę ji vadina žaidimų kambariu ir tikina – galėtų joje gyventi.
Sykiu Solveiga priduria – šiuos namus įsirengė ne dėl interjero dizainerių, architektų ar kitų žmonių akių. Daug ką darė nesilaikydami taisyklių – tiesiog taip, kaip tuo metu jautė. Dėl to taip gera čia gyventi.
