Kad lietuviai nepakankamai vertina interjero dizainerio indėlį kuriant jų svajonių namus rodo ir pavyzdžiai, kuomet specialisto ieškoma tik vizualizacijoms, keliems patarimams, o patraukliausiu pasirinkimu neretai tampa studentai ar pradedantieji specialistai.
Tik tokiais atvejais mažai kas pasigiria, kiek iš tiesų kainavo panašūs bandymai sutaupyti. Apie kasdienį darbą ir iššūkius – interjero dizaino studijos „Įkurės“ dizainerė Kotryna Čerkauskaitė.
– Kokie dažniausi užsakovų, su kuriais jūs susiduriate, lūkesčiai? Ar dažnai pasitaiko manančių, kad interjero dizaino projektas – tik vizualizacijos? Ar išties dizainerio darbas prasideda nuo pokalbių, lūkesčių aptarimo, gyvenimo būdo išsiaiškinimo ir pan.?
Turbūt man pasisekė, nes susiduriu su linkusiais komunikuoti užsakovais, tad lūkesčius išsiaiškiname ir apsibrėžiame gana nesunkiai. Žinoma, pasitaiko atvejų, kuomet užsakovų lūkesčiai kiek prasilenkia su realybe – interjero kūrimas yra kompleksinis procesas, deja, įsivaizduojama, kad interjeras susikurs vien įsigijus vizualizaciją ir ją perdavus įdėjos įgyvendintojams – statybininkams, apdailininkams bei baldininkams.
Žinoma, dirbant su kūrybiškais meistrais, galbūt, įmanoma tokia interjero igyvendinimo eiga, tačiau, tokiu atveju, jūs nebūsite garantuoti nei rezultato ergonomiškumu, nei išbaigtumu, nes vizualizacijoje trūks tikslių parinkčių, matmenų ar specifikacijų, o meistrai, dirbdami su paveikslėliu, šiuos dalykus turės spėlioti arba reikalaus jūsų viską patikslinti.
Tikrai nenoriu kaltinti tų, kurie įsivaizduoja tokį ar panašų interjero kūrimo procesą – juk neprivalome išmanyti kiekvienos specialybės subtilybių. Manau, tam ir svarbu komunikuoti ir išsiaiškinti, kokia interjero projekto apimtis tinkamiausia konkrečiai jums.
Kiekvienąkart stengiuosi išsiaiškinti, kokie užsakovo lūkesčiai, koks gyvenimo būdas, bet, manau, jog į šiuos aspektus gilinasi visi interjero dizianeriai. Tai – svarbi darbo dalis, nebent kalbame apie buto, skirto nuomai, ar visuomeninį interjerą, kur tenka kalbėti ne apie užsakovo, o apie būsimų erdvės naudotojų numanomą gyvenimo būdą ir poreikius.
– Kaip galima apibrėžti interjero dizainerio kompetencijos ribas ir darbo specifiką? Juk interjero dizaineris projektuoja funkcines zonas, apšvietimą, rengia baldų išdėstymo planą, o inžinerines sistemas?
Išskirti aiškias interjero dizainerio kompetencijos ribas būtų labai sunku. Turime įvairiausių interjero dizainerių, kurių darbo principai skiriasi. Tarkime, vieni specializuojasi tik vienoje stilistikoje – projektuoja išskirtinai klasikinius, industrinius, specifinio studijos braižo interjerus. Kitų darbo laukas – tik visuomeniniai, privatūs ar dar siauriau – tik biurų interjerai.
Kartu yra dizainerių, kurie dirba su visomis stilistikomis įvairių paskirčių erdvėse. Taigi, nustatyti, kiek ir kokių žinių reikia šiai specialybei yra labai sunku, turbūt, šioje srityje per daug žinių nebūna.
Kuo daugiau įvairios informacijos išmanai, tuo geriau, tačiau svarbu ir pripažinti, kad, galbūt, viena ar kita techninė detalė nėra tavo kompetencijos ribose. Kadangi susiduriame su įvairiausiomis technologijomis, kurių tobulėjimo susekti tiesiog neįmanoma, tampa itin svarbu nuolatos domėtis naujovėmis ir konsultuotis su įvairiausių specialybių atstovais, ką ir daro dauguma interjero dizainerių.
– Ar interjero dizainerio darbas paprastai prasideda nuo apšvietimo projektavimo, kas reikalauja nemažai žinių ir darbo?
Idealiuoju atveju, jei į specialistą kreipiamasi laiku, interjero dizainerio darbas prasideda ne nuo apšvietimo projektavimo, o nuo objekto paskirties ir užsakovo analizės. Kai išsiaiškinami įvairiausi aspektai, užsakovui pateikiamas siūlymas su erdvės funkciniais bei koncepciniais sprendiniais, kur galime išvysti apšvietimo scenarijaus užuomazgų.
Tačiau, tik patvirtinus šią dalį, pereinama prie techninių apšvietos skaičiavimų ir apšvietimo planų parengimo, stengiantis išlaikyti jau numatytą apšvietimo nuotaiką. Žinoma, dažnai pasitaiko atvejų, kai kreipiamasi į dizainerį žinant, kad po savaitės bus vedžiojama elektra, o nei funkcija, nei idėja nėra išgrynintos, tokiu atveju tenka priimti skubotus sprendimus, ko, manau, vertėtų vengti įsirengiant būstą.
– Kaip paprastai vyksta baldų projektavimas, parinkimas / pirkimas? Ar tai jau vienas paskutinių etapų?
Baldų brėžiniai parengiami iškart po statybinės bylos arba kartu su statybiniais brėžiniais. Dažniausiai baldų brėžinių mums prireikia iškart po pertvarų, kartais ir lubų, suformavimo, kad baldininkai galėtų pasitikrinti matmenis ir pradėti darbus. Žinoma, jeigu baldai nėra stacionarūs, jų gamybą galima pradėti dar ankščiau.
Tačiau, jeigu nėra aišku į kokius baldininkus norėsime kreiptis, brėžinius parengiame iš anksto ir naudojame kaip užklausą, kad sužinotume, kiek galimai kainuos vienas ar kitas gaminys.
Dažnai vienu paskutiniųjų etapų tampa perkamų baldų, o ypač dekoro elementų užsakymas. Žinoma, vėlgi atsižvelgiant į numatytus terminus, stengiamasi ilgiau keliaujančius baldus užsakyti anksčiau.
– Ar populiaru rengti 3D vizualizacijas ar projektuoti interjerą BIM aplinkoje? Ar interjero projekto bylą paprastai sudaro daug dokumentų?
3D vizualizacijas rengti tikrai populiaru, nors ši dalis nėra būtina, ji tiesiog padeda idėją perteikti lengvai suprantama forma, kas, manau, yra esminis kriterjus, kodėl dauguma užsakovų nori šios paslaugos. Be jos tampa itin sunku įsivaizduoti galutinį rezultatą.
Sunku pasakyti, kiek interjero dizainerių projektuoja BIM aplinkoje, tačiau, manau, laikui bėgant vis daugiau įvairių sričių specialistų pradės naudotis šiomis platformomis.
Manau, jog nemaža dalis dizainerių, dirbančių BIM aplinką palaikančiomis programomis, naudojasi tik dalimi jų funkcijų, labiau tinkančiomis interjero projektavimui nei inžinerijai. Pavyzdžiui, pasitelkiant automatinius skaičiavimus galima pasitikrinti grindų dangų plotus ar grindjuosčių ilgius naudojamus projekte.
O interjero bylų apimtys priklauso nuo kiekvieno specialisto darbo specifikos, objekto ir interjero projekto dydžio ir tipo, tad interjero projektui reikalingų dokumentų skaičių galima patikslinti tik kalbėdami apie konkretų projektą.
– Kuo skiriasi interjero dizainerio ir interjero dekoratoriaus funkcijos?
Interjero dizainerio darbas apima erdvės sprendinius, kurie yra lyg vidaus architektūra, tad dalis dizainerių save vadina interjero architektais. Interjero dizaineriai naudodami įvairias priemones – tūrius, spalvas, tekstūras, kompoziciją, optines iliuzijas – valdo šią erdvę, tuo tarpu interjero dekoratoriai specializuojasi lokalesniuose ir kiek smulkesniuose sprendiniuose.
Dekoratorius gali suplanuoti erdvės aksesuarus, parinkti tekstilę, spalvas ar papuošti erdvę tam tikrai progai, pavyzdžiui, Kalėdoms, tokių individualių namų dekoratorių mūsų šalyje nėra labai daug, turbūt, dėl to, kad dalis interjero dizainerių teikia šias paslaugas, o ir ne visi žmonės linkę investuoti į aksesuarus.
Tačiau tikrai galime rasti kito tipo dekoratorių, kurie gerokai profesionaliau nei dažytojai puošia sienas įvairiais dekorais ar piešiniais, taip pat turime specialistų, kurie užsiima įvairių vitrinų ir parduotuvių puošyba, tad šių specialybių specifika yra tikrai labai skirtinga.
– Kokios interjero dizaineriui svarbios techninės / specialiosios žinios?
Interjero dizaineris turi gerai išmanyti erdvės ergonomiką ir ją apibrėžiančius reglamentus, puikiai komunikuoti su klientu, daryti patalpų išmatavimus, įsivaizduoti ir pajausti erdvę, žinoma, mokėti rengti brėžinius, skirtus interjero projektui, kas šiais laikais dažniausiai susiję ne su pieštuku ir liniuote, o su kompiuterinėmis programomis ir jų įvaldymu.
Programų išmanymas reikalingas ne tik brėžiniams ir lentelėms, bet ir erdvinio modelio kūrimui, vizualizacijoms ir jų redakcijai, pravarčios ir maketavimo, spalvotyros, piešimo, fotografijos, istorijos, užsienio kalbų žinios bei giminingų specialybių išmanymas. Jeigu interjero dizaineris dirba vienas – reikalingos ir finansų tvarkymo, pardavimų, marketingo, prekių ženklų sklaidos ir panašios žinios.
– Kokios dalys sudaro interjero projektą?
Interjero projekto sandara priklauso nuo dizainerio darbo principų, tad negaliu pasakyti, jog yra tik viena jo sudėties schema. Žinoma, dauguma projektų turi panašias sudedamąsias, tad galėčiau išskirti 4 pagrindines projekto dalis:
1) funkcija ir koncepcija – tai projekto pagrindas ir tolesnės eigos kelrodis. Šioje dalyje išsiaiškinama objekto paskirtis, užsakovo ar būsimo erdvės naudotojo poreikiai, nustatoma tolesnio dizaino kryptis, estetika ir stilistika. Pagal susitarimą ir poreikį (gali skirtis) šios dalies eigoje išgryninama informacija: funkcinis planas, koncepcijos pristatymas, įvaizdžių žemėlapis, vizualizacijos.
2) Statybinė byla – tai brėžinių rinkinys, kur sugula didžioji dalis informacijos, skirtos nusimatytos funkcijos ir koncepcijos įgyvendinimui. Šie brėžiniai skirti visiems tolesniems erdvės kūrėjams – statybininkams, apdailininkams ir panašiai. Šios bylos paskirtis – padėti visiems dirbantiems susiorentuoti, kur ir kokie objektai montuojami / griaunami / klojami ir kokie apdailos medžiagų kiekiai tam reikalingi. Šio etapo eigoje su užsakovu derinama interjero apdaila ir tam reikalingos parinktys bei architektūrinės detalės.
Pagal susitarimą ir poreikį (gali skirtis) šios dalies eigoje išgryninama informacija: rekonstrukcinis planas, santechnikos planas, naujų pertvarų planas, pjūvis, elektros ir apšvietimo planai, lubų sienų ir grindų apdailos planai, durų planas, plytelių ar kt. apdailos medžagų išklotinės bei montavimo schemos, interjero detalių ar architektūrinių objektų detalizacijos.
3) Baldų byla – tai brėžinių ir dokumentų rinkinys, kur atsiduria visa su perkamais ir gaminamais baldais bei interjero detalėmis susijusi informacija. Dalis šių dokumentų – skirti gaminamų baldų funkcijai ir estetikai atskleisti ir palengvinti komunikaciją su baldininkais, o dalis – baldų ir detalių pirkimui ir išdėstymui interjere.
Šio etapo eigoje su užsakovu derinami baldų medžiagiškumai ir parinktys. Pagal susitarimą ir poreikį (gali skirtis) šios dalies eigoje išgryninama informacija: baldų planas, perkamų ir gaminamų baldų ir detalių sąrašas, gaminamų baldų detalūs ar gabaritiniai brėžiniai.
4) Vykdoma interjero projekto įgyvendinimo priežiūra – ši dalis labai svarbi, norint, kad galutinis interjero vaizdas būtų kuo panašesnis į tai, kas suprojektuota. Net ir turint visus brėžinius darbų eigoje kyla įvairiausių klausimų, o kai projekto autorius neprižiūri projekto atsiranda daug galimybių interpretacijoms, tad galutinis vaizdas gali tapti visai ne toks, koks buvo suplanuotas.
Ne paslaptis, kad tik darbų eigoje dažnai atsiranda įvairiausių problemų ir abejonių, kurios reikalauja numatytų sprendinių pakitimų, tam skirta interjero projekto priežiūra – dizaineris prižiūri, kad būtų dirbama pagal numatytą projektą, kad esant galimybei išvengtume pakitimų ir kad neišvengiami pakitimai būtų kuo funkcionalesni ir estetiškesni.
Taip pat dizaineris esant poreikiui atnaujina anksčiau minėtus brėžinius pagal pakitimus ir padeda išspręsti darbų eigoje iškilusias problemas.
