Kauno centre, E.Ožeškienės ir V.Putvinskio gatvių sankirtoje, daug metų stovėjęs apleistas tarpukariu iškilęs pastatas neseniai neatpažįstamai pasikeitė. Dabar trijų aukštų namas švyti baltu fasadu, atkurtos ir jį puošusios detalės.
Prie to, kad garsaus tarpukario inžinieriaus Edmundo Fryko projektuotas namas atgimtų, prisidėjo žinoma tapytoja M.Kosinskaitė.
Pati įsikūrusi viename unikaliame šio pastato bute menininkė jį apstatė art deco stiliaus baldais.
„Manau, kad jei apsigyvenai tokiame name, turi puoselėti palikimą, o ne jį sunaikinti“, – įsitikinusi menininkė.
Sudomino projekto autorius
M.Kosinskaitė dar prieš kiek daugiau nei 10 metų ieškojo buto, nes norėjo įsigyti būstą, kuriame ateityje gyventų jos duktė.
2007 metais skelbimuose perskaitė, kad parduodamas butas E.Ožeškienės gatvės 45-uoju numeriu pažymėtame name.
Pamačiusi, koks tai namas, ir sužinojusi, kad jį projektavo garsus tarpukario architektas E.Frykas, pradėjo domėtis šiuo nekilnojamuoju turtu.
„Žinau, kad butai nuo pat namo pastatymo buvo nuomojami. Paskutinės jo šeimininkės buvo seserys Janina ir Alina Putramentaitės. Sovietmečiu jų turtas buvo nacionalizuotas ir butai išdalyti kitiems gyventojams.
JAV gyvenusios seserys savo namą susigrąžino ir planavo pastatą parduoti vienam pirkėjui, bet vėliau visi trys name esantys butai buvo parduoti atskirai“, – pasakojo M.Kosinskaitė.
Menininkė įsigijo butą trečiajame aukšte. Gyvenimas susiklostė taip, kad duktė ištekėjo ir dabar gyvena sostinėje, todėl M.Kosinskaitė prieš trejus metus pati įsikūrė E.Ožeškienės gatvėje.
Restauravo visas detales
M.Kosinskaitė pasakojo, kad kai įsigijo butą, namo būklė buvo apgailėtina, fasadas labai aptrupėjęs.
„Butai taip pat buvo apleisti, bet, laimė, juose sovietmečiu, matyt, gyveno nelabai pasiturintys žmonės, todėl jie nespėjo labai sugadinti interjerų“, – sakė dailininkė.
Jos buto sienos buvo dažytos perdažytos kelių spalvų aliejiniais dažais – juos teko nušveisti. Bet buvo puikiai išlikęs parketas, kurį pavyko restauruoti. Dailininkė atnaujino ir medinius buto langus, duris.
„Nesunaikinau beveik nė vieno interjero elemento. Išgrioviau tik pertvarą virtuvėje, kuri buvo labai maža, su daugybe prijungtų keistų spintų. Jas panaikinus virtuvė tapo erdvesnė. Daugiau jokių buto plano pakeitimų nedariau“, – sakė M.Kosinskaitė.
Priderino tarpukario baldus
Dailininkės nuomone, pastato projektuotojas buvo puikiai suplanavęs būstą. Įėjęs pro duris patenki į mažą holą. Iš jo pasukęs į vieną buto pusę atsiduri miegamajame, pro kurio langus matyti raudonplytis tarpukario daugiabutis ir E.Ožeškienės gatvė.
Greta yra vonios kambarys, už jo – virtuvė.
Iš holo pasukęs į kitą pusę atsiduri svetainėje su nedideliu židiniu, greta įrengtas darbo kambarys. Tamsiame kambarėlyje, kuris turbūt buvo skirtas tarnaitei, menininkė įsirengė erdvią drabužinę.
Butas ir dabar alsuoja tarpukario dvasia. M.Kosinskaitės svetainėje stovi jos seneliui priklausęs apskritas stalas. Aplink jį – garsaus tarpukario baldų kūrėjo Jono Prapuolenio mokinio Juozo Urbaičio sukurti foteliai. Prie jų puikiai dera šiuolaikiniai baldai ir menininkės bei jos sūnaus tapyti paveikslai.
„Svetainėje liko ir sovietmečiu ant lubų ir aplink šviestuvą prilipdyti gipsiniai ornamentai. Pagailėjau, nenuardžiau jų, bet ateityje planuoju tai padaryti“, – atviravo menininkė.
Turi išskirtinį balkoną
Didžiulis buto privalumas ir išskirtinumas yra balkonas, į kurį galima patekti iš svetainės arba virtuvės. Balkonas įrengtas taip, kad remiasi į Žaliakalnio šlaitą. Niekas kitas, be buto šeimininkų, jo nemato, todėl balkonas yra tarsi atskiras nuosavas kiemelis po atviru dangumi.
„Apatiniuose aukštuose esančių butų kambariuose, kurie atgręžti į šlaitą, nėra net langų. Tik šio buto visi kambariai turi langus ir net balkoną“, – rodė unikalaus buto šeimininkė.
Išėjus iš buto į laiptinę ir palipus dar kelias pakopas matyti dar vienas įėjimas į nedidelę patalpą pastogėje. Būtent ten dabar apsistoja dailininkės duktė, kai atvyksta į Kauną.
Dalį išlaidų kompensavo
Įsigijusi būstą M.Kosinskaitė nusprendė, kad reikia atsisakyti centralizuoto šildymo. Dėl to sutarė su kaimynais ir pati paaukojo daug laiko bei pastangų, kad tai pavyktų padaryti. Dabar namo gyventojai šildosi dujomis ir yra nuo nieko nepriklausomi.
Dar prieš 10 metų tapytoja siūlė kaimynams atnaujinti pastato fasadą. Tada niekas pinigų tam skirti nenorėjo.
Prieš kelerius metus Kauno savivaldybė nusprendė remti vertingųjų pastatų gyventojų užmojus atnaujinti savo namų fasadus ir kompensuoja pusę tokių išlaidų.
„Šiais metais ir pasinaudojome šia programa. Buvo atlikti fasado polichrominiai tyrimai. Namo fasadui grąžinta tarpukariu buvusi balta spalva. Taip pat atkurtos ir eksterjero detalės“, – pasakojo M.Kosinskaitė.
Pastato fasado atnaujinimo darbai kainavo 30 tūkstančių eurų, pusę sumos kompensavo savivaldybė. Darbai buvo pradėti pavasarį, o jau spalio mėnesį namas nušvito visu savo grožiu.
Pikta, kai vertybes naikina
M.Kosinskaitė pastebėjo, kad pastaruosius kelerius metus tapo labai madinga žavėtis tarpukario architektūra, art deco stiliumi.
„Visa tai mane domino ir žavėjo jau kur kas seniau. Todėl kai išvydau šį namą, įėjau į istorija ir savitumu alsuojančią laiptinę, pamačiau patį butą, likau apžavėta. Čia tvyro savita maloni aura“, – pasakojo menininkė.
M.Kosinskaitei pikta, kai žmonės, nusipirkę tarpukario namus ar butus, vertingus jų elementus sunaikina, neatkuria istorinių detalių.
„Nesuprantu, kam tada pirkti tokį turtą, o vėliau jo nevertinti. Deja, tokių pavyzdžių Kaune dar gausu“, – sakė menininkė.
E.Frykas projektavo du gretimus namus
Danutė Rūkienė
Paveldosaugininkė
„Tiriant E.Ožeškienės gatvės 45-ojo namo istoriją neišvengiamai susidurta ir su kaimyninio E.Ožeškienės gatvės 43-iojo namo dokumentais. Abu pastatai tarpukariu buvo vienoje valdoje, abu statyti to paties savininko Antano Šatynskio, abu projektavo tuo metu jau pripažintas inžinierius E.Frykas.
1930 metais iškilo pirmasis dviejų aukštų pastatas, dabar pažymėtas 43-iuoju numeriu. 45-asis namas buvo pradėtas statyti 1931 metais. Šis pastatas buvo įspraustas į šlaitą, nukasant nuo jo 220 kubinių metrų žemės. Namas neturėjo nei kiemo, nei vietos sandėliams, pirmojo ir antrojo aukšto butuose langai buvo tik į E.Ožeškienės gatvės pusę.
1932 metais Statybos inspekcija davė leidimą name įsikurti gyventojams. Visus tris butus namo savininkas išnuomojo.
1937 metais namą A.Šatynskis pardavė seserims J. ir A.Putramentaitėms. Jos su savivaldybe pasirašė žemės nuomos sutartį, pagal kurią sklypą prie namo išsinuomojo 36 metams – iki 1973 metų.
Deja, sovietmečiu namas buvo nacionalizuotas.“
