Daug investuojame, o vėliau gesiname gaisrus
Nors pastato statybos atsieina kur kas daugiau nei prabangus automobilis, jų išlaikymas ir priežiūra reikalauja ir pastangų, ir investicijų, jei laiku nesprendžiama problema. Visgi statybos – tik viena medalio pusė, sudaranti iki 20-ties procentų lėšų, kurių prireiks viso pastato gyvavimo laikotarpiu. Iš anksto neįvertinus ir neplanuojant, kaip sutaupyti, reikšmingą dalį biudžeto tenka išleisti pastato eksploatacijos metu, gedimų taisymui ir kapitaliniams remontams.
Štai Lietuvoje vienas po kito kyla verslo centrai, siūlantys nuomotis biurų patalpas, tačiau nepriklausomai nuo to, ar pastatas naujas, ar senas, dažnai pamirštamas svarbiausias dalykas – nuolatinė jo priežiūra ir energijos sąnaudų kontrolė. Tokiu atveju, pralošia ir pastato savininkas, ir nuomininkai, neįvertinę, kad galėjo sutaupyti. Šiuolaikinio pastato priežiūra nėra tik konstrukcijų apžiūra, langų valymas, sienų perdažymas. Tai sudėtingų inžinerinių sistemų bei juos sujungiančios automatikos visuma. Natūralu, kad norint tinkamai eksploatuoti tokį pastatą, reikia tos srities kompetencijų.
„Brangiausiai verslui kainuojanti klaida yra nestebėti, kaip valdomas pastatas ir nesirūpinti jo priežiūra. Laiku neaptikus problemų, genda sistemos, o tai objekto savininkui gali kainuoti dešimtis tūkstančių eurų per metus. Tad pats elementariausias, bet geriausias patarimas – nedelsti. Kai laiku sprendi problemas, objekto gyvavimo ciklas, žinoma, ilgėja ir užtikrina didesnę investicijų grąžą“, – komentavo pastatų priežiūros ir valdymo programinės įrangos „Granlund Manager“ produkto vadovas Justas Vaitulevičius.
Jei norime taupyti, seni metodai nebeveiks
Pažangios technologijos jau seniai taikomos pastato projektavimo ir statybos procesuose, bet jos vis dar vėluoja bene svarbiausiame – pastato eksploatacijos etape. Čia įprastai naudojamas tradicinis, popierinis pastato priežiūros žurnalas, kuriame nurodoma, kada buvo aptarnauta kuri nors inžinerinė sistema, įvykęs gedimas, tačiau šis būdas nebėra efektyvus, nes tokia informacija pastato valdytojui turi būti pasiekiama nedelsiant – t. y. privalo būti skaitmeninėje erdvėje.
Specialistų teigimu, efektyviausia yra naudotis pastato priežiūros ir valdymo sistema, kuri analizuoja iš pastato gaunamą informaciją, suteikia galimybę objekto savininkui ir valdytojui stebėti bei kontroliuoti, kokie incidentai įvyksta, ar laiku atliekamos priežiūros užduotys, kaip keičiasi energijos sąnaudos. „Vertinant ilgalaikę perspektyvą, tinkama pastato priežiūra kainuos mažiau nei „gaisrų“ gesinimas ir naujos įrangos pirkimas.
Suomijoje jau prieš 20 metų sukurtas įrankis, patogi vartotojams pastato priežiūros sistema, kurioje galima stebėti ir kontroliuoti visus pastate vykstančius procesus, nustatyti problemas ir jas perduoti atsakingiems asmenims. „Granlund Manager“ sistema yra sudaryta iš 18 modulių: aktyvios priežiūros, klientų užklausų, nuolatinės priežiūros, energijos stebėjimo, ilgalaikio planavimo, priežiūros dokumentų, BIM modelio, ir kt. Lietuvos įmonės įprastai naudoja aktyvią ir prevencinę priežiūrą, kuri patogi verslo centrų biurų nuomininkams ir suteikia galimybę įvertinti sueikvojamos energijos kaštus. Nustačius taupymo planus kiekvienam mėnesiui, galima efektyviai sutaupyti“, – pabrėžė J. Vaitulevičius.
Patarė, kaip sutaupyti šaltuoju sezonu
Pasirodo, kasmet išmetame į balą ne vieną tūkstantį. Vien pradėjus tinkamai, sistemingai stebėti pastato energijos sąnaudas, galima nesudėtingai, be papildomų investicijų, sutaupyti nuo 5 iki 10 proc. energijos sąnaudų. Pradėjus detaliau tikrinti ŠVOK bei automatikos sistemų veikimą, sekti vidaus patalpų mikroklimatą, minimaliai investuojant, galima papildomai sutaupyti nuo 10 iki 20 proc.
J. Vaitulevičiaus teigimu, daugelio pastatų savininkai nekaupia informacijos apie energijos suvartojimą savo pastatuose ir neanalizuoja, kaip ji pasiskirsto, negali nustatyti, kas konkrečiai daro įtaką sąnaudų padidėjimui ir imtis prevencinių veiksmų, kad energijos sąnaudos būtų sumažintos. „Šildymo sezonui prasidėjus ypač svarbu stebėti, ar patalpos ne per daug šildomos, nes tai perteklinis kaštų naudojimas. Energijos sąnaudų ataskaitos suteikia galimybę stebėti, kiek suvartojame energijos bei planuoti, kaip ir kiek sutaupysime“, – patarė J. Vaitulevičius.
Netinkama aplinka veikia ir darbuotojų motyvaciją, ir sveikatą
Darbo aplinka – vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių darbuotojų motyvaciją ir savijautą. „World Green Building“ atlikti tyrimai parodė – jei biure yra tinkama vėdinimo sistema, užtikrinamas grynas oras, darbuotojų produktyvumas padidėja net 11 procentų.
„Žmonės geriausiai jaučiasi, kai santykinis oro drėgnumas yra apie 40–45 proc. Jeigu oras yra sausas (mažas santykinis oro drėgnumas), greitai šalinama odos ir gleivinių (akių, burnos, nosies ir pan.) drėgmė, jaučiamas odos ir gleivinių sausumas, akių perštėjimas, gerklės, nosies gleivinės dirginimas“, – komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė.
Specialistės teigimu, ilgalaikis sauso oro poveikis gali sukelti kvėpavimo takų gleivinės džiūvimą ir uždegimą, dėl to padidėja rizika sirgti kvėpavimo takų užkrečiamoms ligoms. Esama duomenų, kad gripo virusas išgyvena ilgiau ir lengviau plinta esant mažam oro drėgnumui. Didelė patalpų oro drėgmė beveik visuomet lemia mikroorganizmų (pelėsių, grybų ir bakterijų) augimą ir jų sporų, ląstelių, fragmentų ir lakiųjų organinių junginių išsiskyrimą. Todėl PSO patalpų drėgmę priskiria astmos ir kvėpavimo sistemos ligų rizikos veiksniu.
Jei atrodo, kad biure „trūksta oro“, sunku susikaupti, skauda galvą, sausėja akys, norisi praverti langus – verta susirūpinti ir patikrinti vėdinimo sistemų našumą, drėgmės lygį ir oro temperatūrą. Lietuvos higienos normose nurodoma, kad dirbant biure, žiemos metu, kai darbas nereikalauja didelės fizinės įtampos sėdint, stovint ar vaikštant, biuro patalpų oro temperatūra turėtų būti 20–24 laipsniai šilumos. Tokia temperatūra užtikrina komfortą ir galimybę dirbti sklandžiai.
Naudojant tinkamą pastatų priežiūros sistemą galima ne tik sumažinti energijos kaštus, bet ir užtikrinti tiek reikiamą oro temperatūrą, tiek drėgmės lygį ir vėdinimo sistemų efektyvumą, o tai reiškia – ir puikią pastatuose dirbančių žmonių savijautą.
