Sakoma, kad teatras prasideda nuo rūbinės. O pirmą įspūdį apie pastatus galima susidaryti žvelgiant į jų laiptus. Laiptai ir laiptinės gali būti ne tik funkcionali statinio dalis, bet ir jo vizitinė kortelė.
Tai suprantantys dabartiniai senų pastatų savininkai restauruoja šiuos vertingus elementus ir laiptai vėl tampa kauniečių pasididžiavimu.
Architektūros istorikai pabrėžia, kad nors laiptai ir laiptinės atspindėjo gyventojų turtingumą, įvairių laikų madas, dabar dėl įspūdingų pakopų kyla bėdų, nes jas įveikti gali ne visi.
Būtent dėl šios priežasties dabar architektai laiptus kaip išskirtinius pastatų elementus projektuoja viduje, o ne išorėje.
Atspindėjo imperijos didybę
XIX amžiaus viduryje Kaunui iš paprasto carinės Rusijos imperijos miesto tapus Kauno gubernijos centru, čia ėmus statyti tvirtovę, ėmė kilti ir reprezentaciniai tvirtovės administracijai skirti pastatai.
Architektūrologas Paulius Tautvydas Laurinaitis pasakojo, kad XIX amžiaus pabaigoje Lietuvoje, kaip ir visoje carinės Rusijos imperijoje, vyravo istorizmo stiliaus architektūra.
„Ne išimtis būdavo ir reprezentacinių pastatų laiptinės. Jos buvo tarsi pastato vizitinės kortelės, todėl vos įžengęs į statinį turėjai pajusti imperijos didybę simbolizuojančią prabangą“, – sakė P.T.Laurinaitis.
Dažnai naudojo plieną
Vienas tokios didybės pavyzdžių – iki šiol prabanga stebinantys Komendanto rūmai, kuriuose įsikūręs Karinių oro pajėgų štabas. Įėjus į rūmus pasitinka balti marmuriniai laiptai kaltiniais turėklais. Sienos dekoruotos gipso lipdiniais, interjeras spindi aukso spalva.
Tačiau tais laikais laiptai kur kas dažniau būdavo gaminami iš plieno. Jų iki šiol galima rasti XIX amžiaus pabaigoje statytuose pastatuose.
Puikiai restauruotus tokius laiptus galima užtikti K.Donelaičio gatvės 25-ajame pastate. 1891 metais jame buvo įkurtas karinis Kauno tvirtovės telegrafas. Dabar jame – gyvenamosios erdvės.
2016-aisiais rekonstruojant pastatą buvo išsaugotos visos jau antrą šimtmetį skaičiuojančios architektūros vertybės. Tarp jų – ir ažūriniai plieno laiptai, sienų plytelės, atkurtos originalios interjero spalvos.
Kaltinių laiptų esama ir kituose tų laikų pastatuose, nes Kaunas iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vienas carinės Rusijos metalo pramonės centrų.
Prezidentūrą puošia mediena
Kauno gubernijos laikotarpiu laiptinių apdailai buvo naudojama ir mediena. Puikiausias tokios laiptinės ir laiptų pavyzdys išlikęs dabartinėje Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje.
Prezidentūros direktorė Renata Mikalajūnaitė pasakojo, kad pastatas pastatytas 1846 metais, o 1866-aisiais jį išsinuomojo ir jame šeimininkavo Kauno gubernatorius, kuris neturėjo savo rūmų.
„Nors bėgant metams pastatas buvo stipriai apleistas ir nuniokotas, medinės laiptų pakopos ir turėklai išsilaikė visai neblogai, tik teko nugrandyti nemažai dažų sluoksnių. Laiptinė ir ją puošiantys veidrodžiai mena gubernijos laikus, jais naudojosi ir mūsų prezidentai“, – sakė R.Mikalajūnaitė.
Muziejuje – stilių pynė
Tarpukariu, iki XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio, istorizmo stilius vis dar vyravo, tačiau mados keitėsi, vis labiau įsigalėjant modernizmo architektūrai atsirado ir stilių mišinys.
Tokį stilių samplaikos pavyzdį galime pamatyti prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.
XIX amžiaus pabaigoje iškilusiame S.Daukanto g. 25-ajame pastate buvo įrengti butai. 1922–1935 metais čia veikė Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Sovietmečiu – kariškų uniformų siuvykla, kitos įstaigos, taip pat Medžiotojų draugija.
2016 metais, prieš įkuriant V.Adamkaus biblioteką-muziejų, apgriuvęs statinys buvo atnaujintas.
„Šio pastato laiptinė yra vienas geriausių kelių architektūros stilių samplaikos pavyzdžių. Metaliniai laiptų turėklai su gėlių ornamentais, pačių laiptų forma būdingi secesijos stiliui, jiems panaudotas teracas – mozaikinis betonas buvo populiariausia to meto medžiaga, iš kurios gamintos laiptų pakopos ir aikštelės“, – sakė architektūrologas P.T.Laurinaitis.
Laiptinę puošė ir freskomis
Architektai tarpukariu buvo pasinėrę ir į tautinio stiliaus paieškas, architektūroje pasitelkdavo liaudies ornamentų interpretacijas.
Vienas puikiausių tokios architektūros pavyzdžių – Vytauto Landsbergio-Žemkalnio 1937 metais suprojektuotas 8-asis K.Donelaičio gatvėje pastatas.
Jis buvo skirtas Prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Dabar čia įsikūręs Kauno apskrities viešosios bibliotekos padalinys.
„Iš tradicinių medžiagų kurtame interjere ir jų elementuose buvo plačiai naudojami grynieji liaudiški motyvai. Tiek pastato išorę, tiek vidų, pradedant nuo laiptinės, papuošė garsiausių tų laikų Lietuvos menininkų kūriniai – Broniaus Pundziaus bareljefai, Stasio Ušinsko vitražai ir Petro Kalpoko freskos“, – atskleidė architektūrologas.
Laiptai – pastato vertybė
P.T.Laurinaitis pasakojo, kad modernistinio stiliaus architektūra sparčiau plito statant gyvenamuosius namus. Įspūdingiausius daugiabučius statėsi turtingi ir įtakingi gyventojai, kurie dalį namo butų išnuomodavo.
Pavyzdžiui, Totorių gatvės 14-ąjį pastatą tarpukariu sau ir žmonai Janinai pasistatė ministras pirmininkas ir teisingumo ministras Antanas Tumėnas. Sovietmečiu trijų aukštų namas buvo paverstas ligonine, vėliau ilgai stovėjo nenaudojamas, buvo stipriai apleistas.
Dabar namas atnaujintas ir pritaikytas butams. Nors statinys, kurį projektavo Edmundas Frykas, nėra saugomas paveldo objektas, atnaujintojai tarėsi su paveldosaugininkais ir šie nustatė, kad, be kitų elementų, saugotinos ir namo laiptų pakopos, ir turėklai.
Atkuria ąžuolinius ranktūrius
Buvusio ministro namo gyventojas Evaldas Jurėnas pasakojo, kad vienoje laiptinėje laiptai dar buvo pakenčiamos būklės. Kitoje – visai sugriuvę, todėl išlikusios pakopos buvo atnaujintos. Kitur – sukonstruotos remiantis turimais pavyzdžiais.
Meistrai pasistengė, kad būtų atnaujinti ir ąžuoliniai ranktūriai. Ten, kur jų nebuvo įmanoma atkurti, dabar konstruojami nauji. Sugaištama daug laiko, bet baigus darbus atskirti originalias ir naujas medines detales bus labai sunku.
Namo vidiniame kieme yra dar vieni laiptai. Jie veda į šlaitą, kur pastatyta poilsiui skirta pavėsinė.
„Laiptai buvo akmeniniai. Dalis jų išlikę, kitą dalį taip pat atkūrėme. Mums, gyventojams, džiugu, kad net laiptinės atkurtos tokios, kokios buvo tuomet, kai name, pastatytame 1924 metais, gyveno šalies ministras pirmininkas“, – džiaugėsi E.Jurėnas.
Laiptinė tapo pastato ašimi
Daugelyje istorinių pastatų dabartiniai šeimininkai laiptines ir jų detales taip pat restauruoja. Jis dėlto kai kurie ilgus metus be šeimininkų stovėję namai buvo išdraskyti.
Taip nutiko su Kauno kareivinėmis, XIX amžiaus pabaigoje pastatytomis Žemuosiuose Šančiuose, A.Juozapavičiaus prospekte.
Pirmi trys kareivinių pastatai buvo pertvarkyti – 2008 metais tapo gyvenamaisiais namais. Gyventojai dabar naudojasi tomis pačiomis, tik visiškai atnaujintomis ir jaukiomis laiptinėmis.
O štai pernai viename kareivinių pastate įsikūrė tarptautinis IT specialistų biuras. Pastato atnaujinimo projektą kūręs Gintautas Natkevičius buvusiose kareivinėse rado senas lentines laiptų pakopas, todėl buvo nuspręsta jas aplieti betonu, o viena nauja laiptinė, vedanti į ketvirtą aukštą, tapo žavingu viso seno pastato akcentu.
Sunku patekti neįgaliesiems
P.T.Laurinaitis pasakojo, kad didžiausia problema, su kuria susiduria istorinių pastatų šeimininkai, – kaip laiptus ir laiptines pritaikyti visiems lankytojams.
Paprastai nelengva patekti į tokius pastatus su vaikų ar neįgaliųjų vežimėliais, bet jei prie senųjų pastatų priderinamos šiuolaikinės nuožulnos, darkomas bendras vaizdas.
„Manau, svarbiau sudaryti žmonėms galimybę patekti į pastatus, o ne aklai laikytis paveldo reikalavimų nekeisti istorinių pastatų fasadų ir interjero elementų.
Dabartiniai architektai turėtų pasistengti ir sugalvoti, ką daryti, kad pastatai būtų prienami visiems“, – sakė architektūrologas.
Išeitį rado architektas Gintaras Balčytis su komanda – atnaujinant V.Adamkaus bibliotekos-muziejaus pastatą antros, pagalbinės, laiptinės erdvėje buvo įrengtas modernus liftas. Pastatas dėl to nenukentėjo.
Įspūdingus laiptus kuria pastatų viduje
Asta Kiaunienė
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkė
„Tradicijos, kai laiptai, vedantys į pastatus, tapdavo reikšmingais elementais, vyravo ir sovietmečiu. Tiesa, atsiradus liftams gyvenamosios paskirties pastatuose laiptai ir laiptinės tapo tiesiog funkcionaliomis pastato detalėmis.
Vis dėlto visuomeniniuose pastatuose laiptai buvo svarbūs. Geriausi Kaune išlikę pavyzdžiai – Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų miestelio studijoms skirti rūmai. Į juos visus veda išraiškingi laiptai, kurių konstrukcijos driekiasi ir viduje.
Dabar architektai panašių sprendimų dažniausiai atsisako, nes į pastatus turi patekti ir neįgalūs žmonės. Architektų fantazija ir išradingumas ištryškėja kuriant laiptines pastatų viduje.
Bene geriausi pavyzdžiai – architektės Gražinos Janulytės-Bernotienės projektuoti KTU „Santakos“ slėnio ir Vytauto Didžiojo universiteto daugiafunkcio mokslo ir studijų centro, esančio V.Putvinskio gatvėje, pastatai.“
