Praėjusio amžiaus pradžioje Kauno rajone, prie Nevėžio, pastatytas Kačiūniškės dvaro pastatų kompleksas yra įtrauktas į Valstybės saugomų kultūros objektų sąrašą. Dvarą prieš 2 metus įsigijo Kauno meras V.Matijošaitis.
Paveldosaugininkai, patikrinę, kokie darbai atliekami šiame objekte, nustatė, kad neteisėtai buvo nugriauti svirnas ir tvartas. Už tai statybų vadovui skirta 300 eurų bauda.
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė įsitikinusi, kad tai vienas šiurkštesnių pažeidimų per pastaruosius kelerius metus.
Šiais metais Kaune nustatyta daugiau nusižengimų, susijusių su mieste vykdomais požeminiais darbais. Jie buvo pradėti prieš tai neatlikus archeologinių tyrimų.
Nepaisant tokių atvejų, paveldo sargai pastebi, kad kauniečiai vis labiau vertina istorinius pastatus. Prie to, kad pažeidimų būtų mažiau, aktyviai prisideda patys gyventojai.
– Kauno rajone esančiame Kačiūniškės dvare nustatėte pažeidimų. Kokie jie? – „Laikinoji sostinė“ paklausė A.Naureckaitės.
– Kačiūniškės dvaro sodyba – rūmai, namas, tvartas, svirnas – yra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Visi šie statiniai saugomi ir vykdant bet kokius statybos, tvarkybos darbus buvo būtina kreiptis į Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinį skyrių.
Kadangi į mus niekas nesikreipė, drauge su Kauno rajono savivaldybės atstovais apsilankėme dvare.
Medinis avarinės būklės tvartas buvo nugriautas, vietoj seno prastokos būklės medinio svirno stovi naujas panašaus dydžio ir konstrukcijos medinis pastatas.
Nors gali būti, kad pastatai tikrai buvo blogos būklės, jie buvo visos dvaro sodybos komplekso dalis ir ką nors su jais daryti savavališkai draudžiama. Mes būtume sprendę, ką verta saugoti, ką galbūt perkelti kur nors kitur. Už šiuos pažeidimus statybų vadovui skirta 300 eurų bauda.
– Kokia žala buvo padaryta nugriovus du pastatus ir pastačius vieną naują? Ar nepadaryta žalos ir patiems dvaro rūmams?
– Dvaro rūmus kol kas pavyko apžiūrėti tik iš išorės. Kiek matyti, jie restauruoti tinkamai. Tuo būtų galima įsitikinti tik patekus į vidų. Jei Kultūros paveldo departamentas nuspręstų, kad tai būtina padaryti, turės sudaryti Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
Taip pat ši komisija toliau spręs, ką daryti su jau nugriautais pastatais ir pastatytu nauju svirnu, kokia žala padaryta visam dvaro pastatų kompleksui.
– Kodėl Kačiūniškės dvaro atveju bauda skirta ne jo savininkui, o statybų vadovui?
– Jei objekto, kuriam padaryta žala, savininkas yra fizinis asmuo, baudos skiriamos darbų vadovui. Atliekamiems darbams vadovaujantys asmenys turi reikalauti iš savininko, kad jis ar jo įgalioti atstovai gautų leidimus iš paveldosaugininkų atlikti kokius nors darbus ir be tokių leidimų savo darbų nepradėti.
Jei neteisėti darbai atliekami objektuose, kurie yra valstybinėje ar savivaldybės žemėje bei pastatuose, už pažeidimus baudžiami darbus atliekantys rangovai. Jie negali darbų pradėti tol, kol tai nebus suderinta su paveldosaugininkais.
– Ar Kačiūniškės dvaro atvejis – šiurkštus pažeidimas ir ar panašių atvejų yra daugiau?
– Kačiūniškės dvare padaryta savivalė yra gana šiurkštus pažeidimas. Panašus atvejis nutiko prieš 2 metus. Buvo nugriauta Aukštosios Fredos dvaro oficina. Tai atlikę asmenys dabar jau atstatė vieną nugriautą pastato sieną ir dalimis baigia sumokėti 11 tūkstančių eurų baudą. Tai du šiurkščiausi pažeidimai per kelerius pastaruosius metus.
Šiais metais daugiau buvo kitokių pažeidimų. Kaune buvo vykdoma nemažai požeminių darbų ir nustatytas ne vienas atvejis, kai prieš juos pradedant nebuvo atlikti archeologiniai tyrimai, nors to buvome reikalavę.
Taip nutiko rekonstruojant Laisvės alėjos, Savanorių prospekto ir E.Ožeškienės gatvių sankryžą. Pradėjus darbus ten aptikta žmonių kaulų. Gimnazijos ir Birštono gatvių sankryžoje buvo rekonstruojami miesto vandentiekio tinklai. Abiem atvejais darbus teko stabdyti, rangovai tik tada užsakė atlikti archeologinius tyrimus.
Kauno rajone, Čekiškėje, irgi be jokių archeologinių tyrinėjimų buvo atkasti seni apleistos sinagogos pamatai.
– Ar kauniečiai vis labiau suvokia paveldo objektų vertę?
– Taip, pastebime, kad ją vis labiau suvokia privatūs asmenys. Vis daugiau kauniečių supranta, kad restauruoti vertingus statinius yra ir ekonominė nauda, ir prestižas. Žmonės aktyviau konsultuojasi ir su mumis.
Kauniečiai tampa ir pilietiškesni. Gyventojai atidžiai stebi, kas vyksta mieste, dažnai fotografuoja atliekamus darbus, klausia, ar nėra pažeidimų.
Visai neseniai į mus kreipėsi senamiesčio gyventojai. Jie pastebėjo, kad atnaujinant Vilniaus gatvės 48-ąjį pastatą pirmas jo aukštas nudažytas rožine spalva. Žmonės klausė, kodėl, nes tokia spalva senamiesčiui nebūdinga. Paaiškėjo, kad gyventojai buvo teisūs. Pastato savininkai turės atlikti jo polichrominius tyrimus ir namą nudažyti tokia spalva, kokia bus atrasta.
