Kurhauzo medinę dalį atstatantys Klaipėdos bendrovės „Pamario restauratorius“ darbininkai susidūrė su netikėta kliūtimi – nuo gaisro praėjus 17 metų šiaurinėje pastato pusėje augantys keli klevai taip išsišakojo, kad šakos jau remiasi į medinę konstrukciją.
„Per tiek laiko šių medžių šakos jau būtų atsirėmusios ir į nesudegusį pastatą. Dabar mums klevus reikės taip apgenėti, kad pradėję fasado apdailą galėtume bent statybinius pastolius pastatyti“, – aiškino restauravimo darbų vykdytojas Valdemaras Montvydas.
Savivaldybė siekia, kad šie keturi po du suaugę klevai ateityje būtų pašalinti, nes jie iš šiaurinės pusės užgoš atkurto kurhauzo vaizdą.
Pirmas aukštas – per savaitę
Restauratorių tempas nustebino ne tik istorinio kurorto pastato atgimimo laukiančius palangiškius, miesto vadovus, bet ir statybinių medžiagų gamintojus.
Pastato medinei konstrukcijai klijuotos eglės sijas gaminanti Kazlų Rūdos medienos apdirbimo įmonė „Jūrės medis“ nebespėja su statybininkais.
„Antrojo aukšto konstrukciją galėtume auginti jau šiandien, tačiau medienos sulauksime tik kitą pirmadienį.
Bet tai nereiškia, kad iki to laiko sėdėsime be darbo – turime daug kitų užduočių, kurias atliksime per šią savaitę“, – pasakojo „Pamario restauratoriaus“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Zokaitis.
Iš viso pastatui prireiks per 150 kubinių metrų klijuotos pušies medienos.
Iki metų pabaigos turi būti visiškai atstatytas pastato fasadas su langais ir stogu.
Bus toks, koks pastatytas
Apšiltintos pastato sienos bus dengiamos medinėmis apdailos plokštėmis, kurios bus išraižytos imituojant 19 centimetrų aukščio ir 42 centimetrų pločio plytas.
Anot A.Zokaičio, atstatomas toks kurhauzas, kokio dabartinė palangiškių karta net nematė: „Mes kurhauzą restauruojame tokį, kokį jį XIX amžiaus pabaigoje statė grafų Tiškevičių šeima.
Būtent taip pagal išlikusią istorinę medžiagą atkuriamas gelsvas pastato fasadas, kurio apdaila imitavo dideles plytas.“
Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad ši pastato dalis iš pradžių buvo nudažyta gelsva spalva.
Vėliau remontuojamas kurhauzas ne kartą buvo perdažomas, o prieš gaisrą medinės dalies sienos buvo pilkšvai žalios spalvos.
Pagal išlikusius autentiškus pavyzdžius ir nuotraukas bus atkurti visi pastato mediniai raižiniai.
Atstatyti kurhauzo medinę dalį iš viso kainuos beveik milijoną eurų.
Medinėje dalyje bus teatras
Dar vykstant pirmojo etapo darbams prasidės ir vidaus pritaikymo darbai.
Jau baigiamas vidaus techninis projektas ir iki vasaros pabaigos paskelbus konkursą paaiškės rangovas, kuris rudenį dar statomame kurhauze pradės komunikacijų montavimo darbus.
Visiškai pabaigti įrengti kurhauzo vidų ir jį atiduoti kultūros poreikiams žadama iki 2020 metų pabaigos.
Atstatytoje medinėje dalyje iš viso bus apie 700 kvadratinių metrų patalpų.
Čia numatyta įrengti salę, kuri bus pritaikyta teatro pasirodymams.
Kitos patalpos bus skirtos Palangos meno kolektyvų veiklai, svečiams priimti.
Buvo padegtas prieš septyniolika metų
Prieš pusantro šimto metų grafų Tiškevičių Palangoje pradėtas statyti kurhauzas užsidegė 2002 metų rugpjūčio 25 dieną 11 val. 20 min.
Nepaisant ugniagesių pastangų, Palangos savivaldybei, palangiškiui Gediminui Jackai ir grafui Alfredui Tiškevičiui priklausęs respublikinės reikšmės architektūros paminklas sudegė per dvi valandas.
Po keletą metų trukusio tyrimo pastato padegėjai buvo nustatyti ir nuteisti. Tačiau šio nusikaltimo užsakovas taip ir liko nežinomas.
Prieš dvejus metus Klaipėdos apygardos teismo nutartimi dėl paveldosauginio pastato nepriežiūros medinė kurhauzo dalis iš buvusių savininkų Jackų šeimynos buvo perimta valstybės nuosavybėn.
Už paimtą turtą Jackoms buvo sumokėta 10 tūkst. eurų kompensacija, tačiau už žalą, padarytą kultūros vertybei, valstybei iš buvusių savininkų priteista 29 tūkst. eurų.
