Sprendimui prieštaravusi opozicija ketvirtadienį paliko posėdžių salę. Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna tvirtina, kad projektų nėra visiškai atsisakoma, tačiau jiems bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių.
„Šiuo metu turime labai paprastą pasirinkimą: arba turimomis lėšomis bandyti visus įgyvendinti vaikantis kiekybės, tačiau nepaisant kokybės, arba kai kuriuos įgyvendinti dabar visa apimtimi, kitus – šiek tiek vėliau arba pasitelkiant kitus finansavimo šaltinius. Manome, kad miestui svarbu turėti ne daugiau ir greičiau pabaigtų projektų, o kokybiškas viešąsias erdves, kurios būtų tinkamai pritaikytos panevėžiečių poreikiams“, – pranešime tvirtina T.Jukna.
Jis pabrėžė, kad trijų projektų atsisakoma ir dėl nuolat augančių rangos kainų, kurių nebuvo galima numatyti juos rengiant, taip pat dėl to, jog vieną jų – stoties pritaikymą bendruomenėms – sustabdė Konkurencijos taryba.
Tuo metu opozicija tvirtina, kad projektai suplanuoti 2014–2015 metais neįvertinus kainų augimo, tačiau jos neturėjo didėti daugiau nei 10–15 procentų. Opozicijos atstovė Gema Umbrasienė kaltina valdančiuosius priėmus sprendimus be didesnių diskusijų, ragina neatsisakyti projektų ir dengti padidėjusias išlaidas biudžeto lėšomis.
„Didžiausias siaubas yra tai, kad Panevėžio valdžia tuos tris projektus, kuriais turėjo būti tvarkomos trys apleistos teritorijos, ES pinigai iš šių trijų projektų paimti ir perkelti į dvi teritorijas, kurios bene tvarkingiausios visame mieste, t. y. Laisvės aikštė ir Senvagė“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė G. Umbrasienė.
Anot jos, abu projektai, kuriems numatyta perskirstyti pinigus, pabrango 2–2,5 karto – opozicija ragina atlikti šių projektų auditą.
„Toks pabrangimas yra visiškai neįmanomas, nors miesto valdžia iki šiol rauda, kaip auga kainos. Aš manau, kad toks pabrangimas yra susijęs su tam tikrais projekto struktūriniais dalykais, kuriuos valdžia mėgina nuslėpti“, – teigė ji.
Galutinius sprendimus tvirtinant lėšų skyrimą dar turės priimti Vidaus reikalų ministerija, Centrinė projektų valdymo agentūra.
Anot G. Umbrasienės, valdantieji dar praėjusioje kadencijoje su privačiais investuotojais – „Baltisches haus“ – apsisprendė statyti naują stotį, o esamą pritaikyti fiktyvioms reikmėms, galiausiai šią savaitę pastato sutvarkymą nuspręsta išbraukti iš investicinės programos.
„Pasigirstančios spekuliacijos, neva atsisakoma autobusų stoties ir kitų projektų, yra elementarus klaidinimas. Nė vieno projekto nėra atsisakoma. Tai, kad dabartinės autobusų stoties pastato konversijai ir naujajai stočiai statyti bus naudojami kiti finansavimo šaltiniai, yra nulemta objektyvių aplinkybių. Kylančios rangos kainos, kurių nebuvo galima numatyti rengiant integruotų teritorijų vystymo programą, savivaldybės siekis visus parengtus projektus įgyvendinti kokybiškai lemia finansavimo pokyčius“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Pasak jo, savivaldybė laikosi pozicijos, kad autobusų stoties teritorijai nepakanka kosmetinio remonto – būtinas kompleksiškas sutvarkymas. „Siekiame, kad autobusų stoties teritorija būtų sutvarkyta kompleksiškai, jos nereikėtų iškelti į kitą vietą, todėl dedame visas pastangas, kad tiek miesto centro, tiek ir autobusų stoties projektai būtų sėkmingai įgyvendinti ir panevėžiečiai bei miesto svečiai džiaugtųsi atnaujintomis Panevėžio erdvėmis“, – teigia T.Jukna.
