Tai tiesa: šiame Lietuvos kaime nėra bedarbių, tik žmonės su plačiais užmojais

Rašytiniuose šaltiniuose minima, kad Kunioniai – gyvenvietė Kėdainių rajone, 12 kilometrų į pietvakarius nuo Kėdainių, 5 kilometrai į pietus nuo Josvainių, prie kelio Josvainiai–Kampai I ir Šušvės upės. Teigiama, kad kaimas susikūrė dėl strategiškai patogios vietos – senojo kelio į Kauną. Kaime nuo seno gyveno verslūs žmonės, kurie užsiėmė degtinės varymu, pyragų kepimu. Vėliau Kunioniuose veikė mokykla, paštas, biblioteka. Gaila, bet ne visos iš šių įstaigų išliko iki šiol.

Nukeliauti į Kunionius nėra sudėtinga, nuo Kėdainių reikia visą laiką važiuoti Josvainių link, o už Josvainių arba sukti į kairę, arba dar važiuoti tiesiai, pravažiuoti mišką ir tada sukti į kairę. Į Kunionius nuo Kėdainių veda du keliai, kuriais vietiniai pasiekia savo namus. Tiesa, vienas kelias asfaltuotas, o kitas vis dar su žvyro danga. Vietos žmonės ne kartą išreiškė savo norą ir pageidavimą, kad kelias Juodkaimiai–Kunioniai būtų išasfaltuotas. Žadama, kad kelias bus išasfaltuotas artimiausiais metais.

Prieš važiuojant į Kunionius žinome nedaug. Žinome, kad ten dirba viena aktyviausių bendruomenių pirmininkių, žinome, kad ten veikia medžiotojų sodyba ir šaudykla, žinome, kad ten yra visoje Lietuvoje garsi rūkyklėlė. Kunioniai taip pat garsėja savo braškių ir bambukų, kurie keliauja į Daniją, augintojais. Žinome, kad tuose kraštuose auginami švelniakailiai žvėreliai, kad kaime yra nemažai ūkio įmonių, ūkininkų.

Kunionių bendruomenės centro pirmininkė Vilma Fedosiukienė įsitikinusi, kad Kunioniai bus jaunų žmonių kraštas. 

Gaivų ir lietaus nuplautą trečiadienio rytą mudu su fotografu vykstame į Kunionius. Sutarėme su bendruomenės vadove susitikti pagrindinėje Kunionių miestelio susitikimų vietoje – kaimo bendruomenės parke. Šiame parke buvau pernai ir jis išties paliko gerą įspūdį, tai tikrai puiki vieta, o, pasak vietinių, kadaise čia ganėsi arkliai ir karvės.

„Sveiki atvykę į darbštuolių kraštą“, – pasitinka mus Kunionių bendruomenės centro pirmininkė Vilma Fedosiukienė.

Jau šešerius metus bendruomenę į šviesesnį rytojų vedanti V.Fedosiukienė sako, kad kaime daug darbų nudirbta, bet dar daug jų laukia ir ateityje.

„Šiandien jūs lankotės šiame nuostabiame bendruomenės parke, kuris iš tiesų yra visos mūsų bendruomenės pasididžiavimas. Šio parko idėja labai puiki, jis įrengtas tam, kad padidintų mūsų jaunų žmonių ir senjorų užimtumą, įrengtas tam, kad žmonės turėtų kur pasivaikščioti, pasėdėti, pasportuoti. Parke vyksta įvairūs užsiėmimai, renginiai. Galima sakyti, kad šis parkas yra mūsų kaimo širdis“, – aprodydama nepriekaištingai sutvarkytą parką pasakoja V.Fedosiukienė.

„Šis parkas buvo visų kaimo žmonių idėja. Ją įgyvendinti pradėjo mano pirmtakė, o aš jau perėmiau iš jos darbus. Nuo to laiko parkas tik plečiasi ir didėja. Jame atsiranda vis naujų įrenginių, naujo laisvalaikiui ir sportui skirto inventoriaus. Parkas tikrai paklausus tarp jaunimo ir tarp vyresnių žmonių. Parkas reikalingas ir tam, kad žmonės turėtų kur susiburti ir šventes švęsti. Štai šį savaitgalį mes švęsime tradicinę mūsų kaimo šventę, skirtą Vaikų gynimo dienai ir Tėvo dienai paminėti. Šventę pavadinome „Šventine pyne“, mat vienu metu švenčiame net kelias progas“, – paaiškina Kunionių bendruomenės centro pirmininkė.

„Turime labai gražią pavėsinę – sceną. Labai džiaugiamės, kad parke pastatyti treniruokliai, įrengta vienintelė tokia Kėdainių rajone milžiniška šaškių lenta. Įrengti treniruokliai mažiesiems. Vyresniems vaikams ar net suaugusiems įrengta tinklinio aikštelė, taip pat pastatyti stalai, ant kurių susėdę vaikai gali žaisti stalo žaidimus, suaugusieji išgerti arbatos.

Džiaugiamės, kad mūsų parkas plečiasi ir čia atsiranda vis daugiau įvairios įrangos ir inventoriaus. Dabar norime įsirengti minkštą dangą ir tikiu, kad mums tai pavyks pasidaryti, kad minkštos dangos aikštelę turėsime“, – šypsosi moteris ir paaiškina, kad visa tai Kunionių kaimo bendruomenė įvykdė pagal Žemės ūkio ministerijos projektą „Laisvalaikio ir poilsio zonos modernizavimas“. Bendruomenei reikėjo prisidėti labai nežymiai, taip pat ją parėmė ir Kėdainių rajono savivaldybė.

V.Fedosiukienė pasakoja, kad bendruomenė jau daug metų parke švenčia įvairias šventes, o kaimo žmonės mielai buriasi ir net prisideda prie jų organizavimo.

„Švenčių tikrai turime. Turime ir tradicinių renginių, ir proginių. Štai pernai šventėme gimtadienį, šiemet laukia kiti renginiai. Labai džiaugiuosi, kai matau, kad kaimo žmonėms to reikia. Visko būna, tenka ir pakalbint, ir pakviest, reikia žmones paraginti, bet jie ateina. Mums labai svarbu, kad žmonės nesėdėtų namie prie televizorių, kad vaikai nebūtų įnikę į telefonus, o ateitų čia ir turiningai leistų laisvalaikį“, – dėsto vadovė.

V.Fedosiukienė džiaugiasi, kad kaimas tampa vis patrauklesnis jaunoms šeimoms. Turimi duomenys bendruomenės vadovę labai džiugina.

„Kai tik pradėjau pirmininkauti, mūsų kaime gyvenamą vietą buvo deklaravę per tris šimtus žmonių. Šiandien jų yra 50 daugiau. Vadinasi, mūsų kaimas auga. Jis pasipildė per kelis metus net puse šimto žmonių. Mums tai labai didelis pasiekimas, žinant, kad Lietuvoje kaimai traukiasi ir nyksta. Mes tuo labai džiaugiamės ir viską darysime, kad ši tendencija nesikeistų, kad taip būtų ir toliau“, – atsidūsta pašnekovė.

Moteris pasidžiaugė, kad jų kaime gyvena darbštūs ir savo kraštą mylintys žmonės. Dalis jų dirba Kaune, dalis Kėdainiuose ar vietos įmonėse.

„Dažnai tenka išgirsti, kad mes esame tarsi Kauno priemiestis. Tiesa, nemažai žmonių važinėja dirbti į Kauną, aišku, ir į Kėdainius. Yra dirbančių vietoje – turime nemažai įmonėlių: rūkyklėlę, kuri mūsų vardą garsina visoje Lietuvoje, antrą sezoną dirbančią modernią sulčių spaudyklėlę, kurios produkcija keliauja į sostinę ir kitus šalies miestus, dauguma kunioniškių vyrų dirba dviejose čia esančiose žemės ūkio bendrovėse.

Netoliese įsikūrusi lentpjūvė, švelniakailių žvėrelių ferma ir Tautvydo dvaras, kuriame vyksta konferencijos, labdaringi koncertai ir kiti renginiai. Turime „Medžiotojų sostinę“, kurią dažnas renginių vedėjas ar muzikantas, užkalbintas kitame mieste, sakosi žinąs ir joje koncertavęs. Kunioniuose esančioje „Aibės“ parduotuvėje dirba trys vietinės moterys. Bedarbyste skųstis negalime. Turime verslų, kuriasi nauji“, – pasakoja kaimo gyvenimu besidžiaugianti V.Fedosiukienė.

Pirmininkė pasidžiaugė, kad šiuo metu kaime įgyvendinami net keli savivaldybės projektai, kuriuos užbaigus ne tik pagražės viešosios kaimo erdvės, bet ir pagerės žmonių gyvenimo sąlygos.

„Savivaldybė senus atliekų konteinerius keičia naujais. Kaime vaizdas iškart kitas. Konteineriai šiuolaikiški, gražūs.

Taip pat vykdomas projektas, kurio metu pas mus bus įvestas vandentiekis, kanalizacija ir nuotekų tinklai. Tikimės, kad projektas nestrigs ir viskas bus padaryta kaip ir žadėta. Žmonėms to tikrai reikia, nes juk jie nori gyventi civilizuotai. Dabar kai kurie įsirengę savo nuotekų tinklus, savo vandentiekius, bet norėtųsi bendro, kad būtų gerai visiems, o ne tik tiems, kurie turi pinigėlių“, – džiaugiasi vadovė.

V. Fedosiukienė džiaugiasi, kad kaimas yra labai patogus jaunimui. Pasak jos, jaunų šeimų čia tikrai netrūksta. „Šeimų jaunų tikrai turime daug, tai yra viena priežastis, dėl ko bendruomenės parką ir kūrėme – dėl jaunų šeimų. Aišku, norėtųsi, kad jų čia gyventų dar daugiau. Žinote, jei kas parduoda kokį namą, tai greitai jis nuperkamas. Žmonės nebijo tų atstumų, nėra čia ir tie atstumai dideli – iki Kėdainių dvylika, iki Kauno – keturiasdešimt kilometrų. Užsieniečiai ne tokius atstumus įveikia vykdami į darbą, tad atstumas tikrai nėra kliūtis. Vienintelė bėda – kelias. Labai norėtume, kad kelią kuo greičiau mums išasfaltuotų. Tada kelionė Kėdainius būtų vienas malonumas, nereiktų laužyt automobilių važiuojant žvyrkeliu. Mums seniai žada, kad jis bus asfaltuotas, o mes vis laukiame, tikimės“, – šypsosi geros nuotaikos neprarandanti moteris.

Kunioniuose ilgą laiką veikė mokykla, bet bėgant metams ir mažėjant vaikų ji buvo uždaryta. Visgi yra viltis, kad nenaudojami pastatai bus ir vėl reikalingi.

„Iš pradžių panaikino tik vyresnes klases, liko pradinukai. Bet po kurio laiko nusprendė, kad ir tų čia per mažai, tad teko mokyklą uždaryti. Pastatas dabar stovi užkonservuotas, bet viliamės, kad netrukus jis bus prikeltas naujam gyvenimui. Žadama, kad pastate įsikurs socializacijos centras, kur bus perauklėjamos nepilnametės merginos.

Sako, kad jau rugpjūtį prasidės darbai, tai mes labai laukiame. Reikės ten ir aptarnaujančio personalo, ir specialistų, kitų darbuotojų. Džiugu, vėl darbo vietos. Taip pat džiaugiamės, kad ir pastatas bus renovuotas, o ne stovės tuščias. Iš pradžių kai kurie žmonės baiminosi, kad čia bus kalėjimas, bet kai išsiaiškinome, kokia čia įstaiga įsikurs, visi sutiko, kad ji čia būtų. Mūsų kaimui bus tik geriau“, – vylėsi V.Fedosiukienė.

Bevaikščiodami parke su bendruomenės vadove sutinkame ir gerai ne tik Kėdainių krašte, bet ir užsienyje žinomą ūkininkę. Tai Sigita Žilinskienė, kuri augina didžiulį braškyną ir bambukyną.

Kunionių kaime 7 hektarų ūkį turintys Sigita ir Nerijus Žilinskai augina keturių veislių bambukus. Vieną jų pernai užsakovas danas pavadino Sigitos vardu. Kunionių kaime išauginti ir Danijoje dar paauginti bei išgražėję bambukai kaip dekoratyviniai augalai papuošia namų kiemus Pietų Europos šalyse: Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir net pietinėje Vokietijos dalyje.

Iš pradžių ūkininkai augino vaistažoles, braškių daigus, dekoratyvinius gluosnius. Vėliau danai susidomėjo bambukais – jiems auginti skyrė net 45 hektarus ir pasiūlė bendradarbiauti. Šie augalai Žilinskų ūkyje atsirado prieš šešerius metus. Dabar juos augina dviejuose šiltnamiuose, iš viso jiems skirta apie 1 600 kvadratinių metrų.

„Oi, mes auginame viską. Bandėme ir tą, ir aną. Gyventi galima, tik reikia dirbti. Tikrai galima, jei esi darbštus. Dabar aš susirūpinusi braškėmis. Jas auginame 10 arų ploto šiltnamyje. Parduodame vietos Kėdainių smulkioms parduotuvėlėms. Pastebime, kad kainos pas juos didelės, tad norėdami parduoti pigiau, ieškome kitų būdų. Juk ne kiekviena šeima už braškių kilogramą gali mokėti aštuonis eurus. Mes nenorime, kad pas pardavėjus mūsų braškės labai išbrangtų, todėl ieškome kelių, kaip parduoti kokybišką uogą žmonėms pigiau“, – paaiškino ūkininkė S. Žilinskienė.

Kunionių braškių augintojai populiarėja visoje šalyje ir jau konkuruoja su kitais Lietuvos augintojais. Šiemet jie uogas sugebėjo prinokinti patys pirmi visoje šalyje. Braškės auginamos stikliniuose šiltnamiuose, tad lauko temperatūra turi mažai įtakos. Sigita savo braškyne dirba kartu su vyru, kuris yra tikras užkietėjęs ūkininkas ir darbštuolis. Vyriškis daugelį darbų atlieka savo rankomis.

Trumpai pasikalbėję su Sigita ir pažadėję į jos ūkį užsukti kitąkart kalbiname kaimo centre sutiktą senjorę Vitaliją Sadlauskienę. Moteris Kunioniuose gyvena daugiau kaip pusę amžiaus ir yra labai patenkinta gyvenimu šiame kaime.

„Gyventi čia tikrai galima. Atsikraustėme su vyru labai seniai, nes čia buvo darbo, tad darbas atvedė mus į šį kraštą. Dabar esame senjorai, tad kiek galiu, tiek krutu. Smagu, kad kaimas dar gyvas, kad ne nyksta, o gražėja. Kaime yra viskas, ko žmogui gali reikėti. Reikia išmokti džiaugtis mažais dalykais, tad ir gyvenimas atrodys mielesnis“, – nusišypsojo senjorė ir patraukė savais keliais, o mes atsisveikinę su V. Fedosiukiene iškeliavome kaimo gyvenimo akimirkų užfiksuoti fotoaparatu.