Skuodo gatvėje kadaise veikė santechnikos įrenginių gamykla, o šalia jos stovėjo administracinis pastatas.
Po neseniai vykusios rekonstrukcijos šis trijų aukštų statinys virto gyvenamuoju namu su dvidešimčia butų. Į jį netrukus turėtų pradėti keltis naujakurių šeimos.
Atrodytų, toks pastatas yra vienas iš šimtų namų Kaune, pakeitęs paskirtį iš gamyklinės į gyvenamąją. Tačiau jis yra išskirtinis, nes po statiniu stūkso didelė tamsi paslaptinga sovietmečiu įrengta slėptuvė.
Kaune tokių vietų lieka vis mažiau, sovietinis palikimas naikinamas. O gal jį verta saugoti?
Pasitiko hermetiškos durys
Į naujakurių laukiančio Skuodo gatvės daugiabučio rūsį iš laiptinės veda laiptai. Jie tokie pat kaip ir tūkstančiai kitų laiptų, įrengtų gyvenamuosiuose namuose ar įstaigose.
Bet nusileidus pakopomis žemyn net neįtari, jog už kelių žingsnių požemyje laukia ne įprastas koridorius su daugybe gyventojų sandėliukų, o sovietmečio reliktas – slėptuvė.
Panašių vietų požemiuose, kur miestiečiai prireikus galėjo pasislėpti, anuomet Kaune būta per 200.
Į slėptuvę su šiam nuotykiui pasiryžusiu fotografu patekome pro sunkiai pajudinamas hermetiškas metalines duris.
Ant jų išlikęs užrašas rusų kalba, skelbiantis, kai tai garbės ženklo ordino J.Greifenbergerio santechninių dirbinių gamyklos slėptuvė. Joje telpa 350 žmonių.
Teko šviesti prožektoriais
Įėję į slėptuvę smalsiai apžiūrinėjome duris. Paaiškėjo, kad tokių hermetiškų durų šiose keli metrai po žeme įrengtose patalpose yra daugybė.
Jos turėjo erdves po žeme ir joje besislepiančius žmones apsaugoti nuo besiskverbiančios radiacijos, cheminių ar kitų medžiagų.
Vienas slaptavietės duris atverti pavyko lengviau, kitas sunkiau. O kelerios durys taip ir neatsivėrė.
Šviesos šioje slėptuvėje nėra, nors jungikliai, elektros lizdai ir kai kurios lempos išlikę. Vaikščioti tamsoje gana nejauku ir net kiek nesaugu, nes negali žinoti, kas laukia priekyje ar pasukus į šoną.
Slaptavietę apžiūrinėjome pasišviesdami mobiliuosiuose telefonuose esančiais prožektoriais. Šiuo atveju labiausiai praverstų ant galvos šviečiantys prožektoriai.
Į požemį veda du įėjimai
Požemių paslaptimis besidominčių smalsuolių, be jokios abejonės, būta ir iki mūsų. Patekti į slėptuvę, kurioje įšaldyta kelių dešimtmečių senumo istorija, nėra sudėtinga, jeigu žinai, kur ta slėptuvė yra. Yra du įėjimai – pagrindinis ir atsarginis.
Neaišku, kas, kada ir kokių paskatų vedami čia lankėsi, tačiau matyti, kad dalis daiktų iškuista, išmėtyta, sudaužyta, greičiausiai nemažai išvogta, baldai ir kita įranga sulaužyta.
Įsimylėjėlių porelės ant betoninių slėptuvės sienų nepasidrovėjo ryškiais dažais įrašyti savo vardų ir širdelių šalia jų.
Daugelyje slaptavietės vietų užaugęs gana storas sluoksnis dulkių ir purvo, netrūksta voratinklių, tačiau vienintelis šios vietos privalumas – joje vėsu. Net labai.
Kai lauke vargino sunkiai pakeliami karščiai, slėptuvėje buvo geriau nei kokioje nors oro kondicionieriais vėdinamoje patalpoje.
Ant sienų šlovinama partija
Pirmuosiuose slėptuvės kambariuose į akis krito sovietinės partinės politinės propagandos gausa. Anais laikais, kai visuomenė gyveno bauginama Šaltojo karo pavojų ir nuolat girdėjo, kad Amerika ir kitas kapitalistinis pasaulis neva bet kurią akimirką pasirengęs užpulti, kitaip ir būti negalėjo.
Viename pirmųjų slėptuvės kambarių dar išlikę komunistų partijos didybę šlovinantys šūkiai ir iškabintos praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos komunistų partijos valdžios atstovų nuotraukos su pavardėmis.
Nežinoti šių šulų pavardžių prieš kelis dešimtmečius galėjo būti prilyginama kone nusikaltimui ar net tėvynės išdavimui.
Kelių kambarių sienos apklijuotos gausybe plakatų su sovietinių karinių pajėgų schemomis ir darbo didvyrių apdovanojimų pavyzdžiais.
Bijojo kapitalistų antpuolių
Dar už kelių patalpų laukė erdvės su sunkiai suvokiamu kiekiu informacijos apie sovietinių žmonių civilinės saugos būtinybę.
„Civilinė sauga – visos liaudies reikalas“, „Žinoti būdus ir mokėti apsisaugoti nuo masinio naikinimo ginklo – kiekvieno tarybinio žmogaus pareiga“, „Niekada ir niekur nepamirškite apie individualias saugumo priemones. Tai padės apsisaugoti po branduolinio sprogimo“. Mus pasitiko tokie ir dar šimtai panašių plakatų su šūkiais.
Tai rodo, kad šios slėptuvės paskirtis buvo ne tik apsaugoti kauniečius nuo grėsmės karo ar kokio nors sprogimo atveju. Net ir taikos metu šiame požemyje nuolat vyko civilinės saugos mokymai.
Mokomuosiuose plakatuose su paveikslėliais ir aprašymais smulkiai ir išsamiai aprašyti atominio sprogimo, biocheminio pavojaus ar bombardavimo pavojai ir pasekmės, nurodyti būdai, kaip nuo jų apsisaugoti arba visai išvengti.
Paveikslėliuose parodyta, kaip suaugusiesiems ir vaikams užsidėti bei naudotis respiratoriais bei dujokaukėmis, kaip elgtis užpuolus priešui ar atsitikus kitai visuotinei nelaimei, kaip suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kur bėgti ir slėptis.
Žmonės buvo mokomi ir elgesio radioaktyviosiomis medžiagomis užterštose teritorijose. To sovietams reikėjo dėl atominių sprogimų pavojaus, kurį anuomet jiems neva kėlė amerikiečiai.
Lankomumas buvo svarbus
Apie gamyklos slėptuvėje vykdytus mokymus byloja nespalvotos ir net kelios spalvotos nuotraukos, kuriose darbininkai įamžinti besigilinantys į anuomet neapsakomai svarbiomis laikytas sovietinės civilinės saugos žinias.
Netrūksta ir tai patvirtinančių iki šiol gana gerai išlikusių dokumentų, sukrautų į dideles krūvas. Vieni jų guli ant anuomet mokymams vadovavusių ar kitų slėptuvės darbuotojų stalų, kiti tiesiog sumesti buvusiuose kabinetuose ant grindų.
Dokumentuose nuosekliai surašytos instrukcijos, kaip vieni ar kiti asmenys turi elgtis karo ar kitos nelaimės atveju.
Viename atsitiktinai paimtame 1988 metų dokumentų segtuve ranka skrupulingai surašytas darbininkų lankomumas. Tikriausiai civilinės saugos kursai buvo privalomi, o jų lankytojai buvo stropiai žymimi. Segtuvuose išliko ir darbininkų žinių vertinimo rezultatai.
Ruošė specialias vaistinėles
Slėptuvėje gausu ne tik mokomosios medicininės medžiagos ir knygų apie pirmosios pagalbos teikimą.
Net keliose patalpose radome šimtus, o gal tūkstančius ryškiai oranžinių vaistinėlių. Kai kurios jų pradarytos ir ištuštintos, tačiau kitos – pilnos.
Jose – nuskausminamieji medikamentai ir priemonės, padedančios apsisaugoti nuo radiacijos, priešnuodžiai nuo įvairių bakterijų.
Vaistinėlės karo atveju greičiausiai būtų dalijamos asmeniškai kiekvienam žmogui.
Slėptuvė mena ir tai, kad joje būta vandens saugyklos, maisto produktų sandėlio, tualetų, dušų, net liftas daiktams užkelti ar nuleisti.
Kambaryje su spintelėmis, kuris tikriausiai turėjo persirengimo paskirtį, – daugybė vienodo modelio pilkos spalvos moteriškų batelių su kulnais. Sunku spręsti, ar jie buvo skirti slaptavietės lankytojoms apsiauti, o gal tiesiog koks nors batų fabrikas šioje vietoje juos sandėliavo.
Neveikia mobilusis ryšys
Butą šiame name įsigijęs 30 metų kaunietis Saulius tikino apie šią slėptuvę sužinojęs iš būsto pardavėjų.
„Manęs ir kitų būsimųjų šio namo gyventojų buvo teiraujamasi, ar norėsime, kad rūsyje būtų įrengti sandėliukai. Nusileidau į požemį ir nustebau išvydęs, kad apačioje – sovietinė slėptuvė. Aišku, kad sandėliuko tokioje vietoje turėti nenorėčiau. Kiek girdėjau, kiti gyventojai jų irgi atsisakė“, – tikino Saulius.
Vaikinas po slėptuvę vienas vaikščioti nedrįso. Jis pasikvietė keletą bičiulių, su kuriais apžiūrėjo vos dalį po namu esančio sovietinio palikimo.
„Neslėpsiu, keli būsimi mano kaimynai sakė, kad ta slėptuvė jiems įaudrino vaizduotę. Jie sakė po ją netrumpai vaikščioję.
Bet man joje buvo nejauku. Nieko panašaus nebuvau matęs. Vieta tikrai mistinė.
Pasišvietę prožektoriais su bičiuliais apžiūrėjome dalį slėptuvės, tačiau buvo neramu dėl tamsos ir dėl to, kad kažkurios durys gali užsitrenkti ir jų nepavyks atidaryti.
Be to, tikriausiai pastebėjote, kad šioje vietoje neveikia mobilusis ryšys. Kaip nelaimės atveju reikėtų prisišaukti pagalbą? – klausė vaikinas.
Saulius su kaimynais iškėlė klausimą dėl slėptuvėje galinčių būti cheminių ar kitų sveikatai žalingų medžiagų, tačiau iš pardavėjų išgirdo, kad tokio pavojaus nėra.
Įrengs pabėgimo kambarį?
Daugiabučio namo Skuodo gatvėje plėtotojas Žilvinas Viliūnas tikino, jog virš buvusios gamyklos administracinių patalpų esanti slėptuvė, kaip ir visas statinys, yra privatizuota.
Joje pirmiausia buvo ruošiamasi įrengti rūsius gyventojams, tačiau jie to nepanoro. Buvo pradėtos svarstyti ir kitos panaudojimo galimybės.
„Minčių yra įvairių. Patalpas reikėtų išvalyti, sutvarkyti, jose įvesti elektrą. Viena iš galimybių – įrengti po namu sovietinį pabėgimo kambarį ar panaudoti erdves kitoms panašioms atrakcijoms. Taip būtų galima išsaugoti istoriją.
O jeigu atsiras, kas slėptuvę norės nupirkti, galbūt ją parduosime“, – sakė Ž.Viliūnas.
Negailėjo įspūdingų sumų
Slėptuvėmis besidomintis verslininkas Julius Urbaitis tikino, jog Kaune sovietmečiu būta 214 civilinės saugos slėptuvių. Jos būdavo įrengtos po gyvenamaisiais namais, gamyklomis, fabrikais, gydymo įstaigomis.
Kaip žinoma, pirmiausia buvo įrengiamos slėptuvės, o po to ant jų iškildavo pastatai. Jos dažniausiai turėdavo vieną pagrindinį ir vieną atsarginį išėjimus. Tačiau būta ir kitokių statybų.
Slėptuvės buvo skiriamos apsaugoti žmones nuo išorinių pavojų: bombardavimo, branduolinio sprogimo, cheminio ginklo, potvynių. Jos pradėtos statyti po Antrojo pasaulinio karo. Daugiausia slėptuvių įrengta Šaltojo karo metais.
Paskutinė slėptuvė Kaune buvo pastatyta prieš pat atkuriant Lietuvos nepriklausomybę – 1989 metais. Sovietmečiu pastatyti slėptuvę kainuodavo apie 200 tūkst. rublių. Tai buvo įspūdinga suma.
J.Urbaitis tikino, jog slėptuvių, ypač tokių, kuriose liko inventoriaus, sparčiai mažėja. Daugelis slėptuvių jau panaikintos. Tačiau vienos iš jų likimas kitoks.
Bunkeryje įkūrė muziejų
Raudondvario plente sovietmečiu 6 metrų gylyje po žeme įrengtoje buvusios gamyklos „Aidas“ slėptuvėje buvo įkurtas karo paveldo muziejus „Atominis bunkeris“.
„Slėptuvė buvo apleista, užpilta vandeniu. Todėl reikėjo samdyti specialią techniką, išsiurbti vandenį, įrengti naują vėdinimo sistemą, atnaujinti visą interjerą“, – kalbėjo J.Urbaitis.
Tačiau bunkerio savininkas buvo įsitikinęs, kad sovietmetis ir jo palikimas – taip pat mūsų istorijos dalis, todėl įkūrė muziejų, kuriame eksponuojami daiktai susiję su žmonių civilinės apsaugos istorija.
Muziejuje rodoma, kaip atrodė požeminė sovietų kariuomenės vadavietė, sukaupta dujokaukių kolekcija ir daugybė kitų eksponatų, susijusių su Pirmuoju ir Antruoju pasauliniais karais, tarpukario ir Šaltojo karo laikais karių naudotomis priemonėmis.
Dalį šiame bunkeryje saugotų eksponatų J.Urbaitis išvežė eksponuoti į Niujorką, kur įkūrė panašų sovietmečio muziejų. Amerikiečiai ir turistai šiomis senienomis labai domisi.
Slaptavietėse – barai, klubai, parduotuvės
Raminta Jančauskaitė
Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėja
„Kauno savivaldybės žinioje jau netrukus neliks nė vienos sovietmečiu įrengtos slėptuvės.
Vienintelė panaudos būdu Kauno miesto savivaldybės kontroliuojama slėptuvė iki šiol buvo legendiniame Kauno buities namų „Juzė“ pastate Savanorių prospekte.
Kadaise buvo numatyta, kad šioje išskirtinėje 5 metrai po žeme įrengtoje slėptuvėje specialiųjų tarnybų vadai, miesto vadovai būtų galėję gyventi kelias savaites, mat buvo reikalinga įranga: vandens rezervuarai, elektros energijos akumuliatoriai, tiekdavę vietinę energiją ir suteikdavę galimybę apšviesti patalpas, taip pat miesto garsinių sirenų įranga, vėdinimo sistema. Buvo kabinetai merui, kitiems vadams. Jiems įrengtos ir spintelės su dujokaukėmis bei kitomis būtinomis gynybos priemonėmis. Slėptuvė pagal paskirtį taip ir nebuvo panaudota.
Artimiausiame Kauno miesto tarybos posėdyje ši slėptuvė bus grąžinta Valstybės turto bankui. Veikiausiai vėliau patalpos bus parduotos.
Daugelis sovietmečio slėptuvių pradėtos privatizuoti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Jose įrengti barai, sporto klubai, prekyvietės, sandėliai, pabėgimo kambariai.
Įsigiję slėptuvę ir norėdami pakeisti jos paskirtį savininkai turi kreiptis į Kauno savivaldybę. Kai slėptuvė panaikinama, joje galima vykdyti pageidaujamą veiklą.
Jeigu slėptuvės savininkai mano, kad joje rado unikalių ir vertingų dokumentų ar daiktų, juos gali atnešti mūsų skyriaus specialistams įvertinti.“
