Ketvirtasis pagal dydį Latvijos Jelgavos miestas dar prieš kelerius metus investavo į įvairias išmaniąsias sistemas viešajame transporte, sukūrė gyventojo kortelę, o šiuo metu testuoja itin įdomų pilotinį projektą, kurio metu vienoje mokykloje sumontuotos kameros fiksuoja ne tik mokinių lankomumą, bet ir mokytojų nuotaiką. Pasirodo, sistemoje įvesti duomenys, kokiame suole turi sėdėti konkretus mokinys. Jei vieta tuščia, sistema apie tai informuoja atsakingus darbuotojus.
Kameros fiksuoja ir tai, jei pasikeičia mokytojo balso tembras arba kokia nuotaika vyrauja klasėje. Jei pilotinis projektas pasiteisins, latviai tokią sistemą žada pritaikyti ir kitose mokyklose. Jelgavoje šiuo metu renkama informacija apie eismo srautus, vandens lygį, gatvių apšvietimą, užfiksuotus nusižengimus mieste ir pan. Jelgavos gyventojai turi korteles, kurias gali panaudoti viešajame transpote, mokėdami už savivaldybės remiamas paslaugas, mokiniai, atsiskaitydami už maitinimą, ir pan.
Talinas kuria 3D miesto modelį, turi pasirengęs interaktyvią ploatformą, skirtą surinkti iš gyventojų idėjas, susijusias su miesto planavimu, internetu atlieka apklausas apie paslaugų kokybę, teikia skaitmeninę informaciją apie viešąjį transportą, visose svarbiausiose sankryžose įrengtos kameros, o oficialiame Talino interneto žemėlapyje pateikiama informacija apie miesto pokyčius.
Lietuvoje, anot konsultacijų bendrovės „Civitta“ partnerio Egidijaus Skrodenio, kone 90 proc. paslaugų vis dar teikiama ne internetu, o atėjus į įstaigą, taigi, bent kol kas sunku kalbėti apie išmaniųjų sprendimų populiarumą. Dar vienas pavyzdys: kone pusė milijono gyventojų mėnesio pabaigoje ieško būdų, kaip susimokėti už šildymą: ima greituosius kreditus ar skolinasi pinigų iš artimųjų. Taigi, kol nepasikeis šalies ekonominė situacija, sudėtinga kalbėti ir apie mokėjimus be žmogaus įsikišimo.
Išmaniuoju miestu iki 2030-ųjų pasišovė tapti Šiauliai, kasmet skirdami milijoną eurų technologijų ir sistemų vystymui. Šiuo metu Šiauliai kuria koordinacinį centrą, svarsto kurti trimatį miesto modelį, spartinti elektroninių leidimų išdavimą. Šiaulių noras – turėti elektroninį balsavimą, automatizuotai valdomą miesto transportą, įrengti infrastruktūrą savivaldžiams automobiliams ir pan. Visa koncepcija, anot E. Skrodenio, gali būti įgyvendinta, jei bus prieinami duomenys ir jei norės visuomenė. Aišku, turi keistis ir miesto valdymo modelis: reikėtų daugiau žmonių, kurie renka ir dirba su duomenimis bei juos analizuoja.
Ką nuveikę kiti miestai? Pavyzdžiui, Alytus skiria 200 tūkst. eurų, o gyventojai nusprendžia, kam bus skirtos investicijos. Kai kuriuose miestuose verslas skatinamas 150 eurų, padedant įregistruoti įmonę, tačiau, anot E. Skrodenio, daug startuolių su tokia suma nesukursi. Galiausiai, jauni žmonės skatinami tapti išmaniais. Kaip? Jiems skiriama viena ekonomikos pamoka.
Išmaniųjų Šiaulių pavyzdį E. Skrodenis pristatė portalo SA.lt organizuotoje konferencijoje „Išmanusis, bet neišprotėjęs“.
