Tiesa, interjeras nebuvo patogiausias keturių asmenų šeimai, tačiau įmanomas gyventi, tad kurį laiką naujakuriai jaukinosi šį pirkinį, kol vis dėlto nutarė, kad laikas atsinaujinti.
Aplankę ir įvertinę moderniai įrengtus draugų namus apsisprendė ne patys kurti interjerą, o kreiptis į bičiulių rekomenduotą architektą P.Sakalauską.
„Nebūtų tikslu mano braižą laikyti minimalistiniu, nes įkvėpimo semiuosi gamtoje, naudoju ilgaamžes spalvas ir, kiek įmanoma, natūralias medžiagas, visa tai, kas neturi galiojimo laiko. Šiuos dalykus užsakovai dažniausiai išsiaiškina iki susitikimo su manimi, tad paprastai ilgų diskusijų dėl jų namų stiliaus nebūna“, – sakė P.Sakalauskas.
Taip buvo ir šį sykį. Tik prieš pradedant pokalbį Petras šeimininkų paprašė namo brėžinių.
„Projekto autorius – architekto Gintauto Natkevičiaus biuras. Brėžinių antspaude buvo užrašyti 2001 metai – štai kur esmė.
Štai kas yra kokybiška architektūra. Ji nesensta“, – įvertino kolegų darbą P.Sakalauskas.
Todėl jį kaskart stebina, kai užsakovai baidosi modernių namų arba renkasi pigiausią variantą, bando taupyti ten, kur taupyti negalima, – architektūrai.
O po to atsitinka negeri dalykai, svarsto Petras. Dar nė neįpusėjus statyboms „sutaupytos architektūros“ namai būsimus naujakurius ima gluminti, nes tampa akivaizdu, kad planuotas statybų biudžetas bus gerokai viršytas, o namas nebus nei gražus, kaip susikurtose vizijose, nei patogus.
P.Sakalauskui apskritai funkcija interjere ir architektūroje yra vienas svarbiausių veiksnių.
Daiktai, kurie yra tiesiog tik gražūs ir tik dekoratyvūs, šiam kūrėjui neįdomūs. „Daiktai turi veikti, ką nors pateisinti, kam nors tarnauti arba tiesiog padėti gyventi“, – paryškino savo mintį architektas.
„Deja, ne visi sugebame įvertinti savo finansines galimybes pasistatyti namą. Dažnai ambicijos nesutampa su piniginės turiniu, todėl kai baigiasi pinigai ir entuziazmas, tenka statybų estafetę perduoti kam nors kitam.
Aišku, namas savininkus gali keisti ir dėl kitų aplinkybių, bet sprendžiant iš to, kokios būklės šio namo vidaus erdvės buvo, kai jas išvydau, realiausias scenarijus panašus būtent į tokį. Čia jau įsikūrę treti šeimininkai.
Taip pat manau, kad G.Natkevičiaus biuro architektai prie interjero sprendinių prisidėjo minimaliai, arba tas, kas buvo projektuota, nebuvo įgyvendinta“, – svarstė P.Sakalauskas.
Interjero ėmęsis su entuziazmu jis prisipažino, kad nebuvo sudėtinga dirbti turint tokius puikius ir atvirus netradiciniam požiūriui užsakovus ir kurti įkvepiančias namo vidaus erdves.
Tereikėjo įsiklausyti į užduotą architektūrinį toną ir išlikti profesiškai mandagiam.
Namas peršviečiamas, skaidrus, su daug langų, kokių tuo metu Lietuvoje apskritai nebuvo, ir puikiu vaizdu pro juos: medžiai, didžiulis kiemas, terasos, privačią erdvę padedantis sukurti su pagrindiniu namu L raidę formuojantis poilsio zonos priestatas.
Paprašytas išskirti interjero sprendimus, kurie labiausiai pasiteisino atnaujinant namo vidų šiame antrąją dešimtį metų skaičiuojančiame name, Petras pirmiausia įvardijo teisingai performuotas pagrindines gyvenamąsias zonas – virtuvės, valgomojo ir poilsio. Taip pat džiugina ir parinktos interjero spalvos bei medžiagiškumas, kurie ne konkuruoja, o pabrėžia pro langus atsiveriančius vaizdus.
Beje, išskirtinių namų interjerą galima pamatyti ir naujausiame Donato Ulvydo filme „Ir visi jų vyrai“, kurio drama kaista būtent tarp šio namo sienų.
