Nuo šešiolikos metų draugaujanti kauniečių pora į 100 kv. metrų namą įsikėlė prieš metus, o įkurtuves šventė kartu su penkeriais metais vyresnės Lauryno sesers Monikos šeima, įsikūrusia šalia stovinčiame lygiai tokiame pat name.
L.Bublio ir jo kolegų iš „Archispektro“ suprojektuoti du identiški namai stovi 12 arų sklype už Kauno „Megos“ nusidriekusiame Vytėnų rajone. Per vieną kiemą gyvena ir Lauryno bei Monikos tėvai.
Dabar jau diplomuotas architektas savo ir sesers būstų ėmėsi dar būdamas studentas.
„Bet jau tada labai aiškiai žinojau, kokio namo noriu, – pirmiausia patogaus ir funkcionalaus, kad interjeras neblaškytų ir laikui bėgant neatsibostų.
Daug naudingų ir praktiškų sprendimų radau ne architektūros vadovėliuose, o iš patirties, įgytos gyvenant tėvų namuose“, – pasakojo L.Bublys.
Į Vytėnus iš miegamojo Kauno rajono jo šeima atsikraustė kone prieš dvylika metų. Tada jie įsikėlė į pirmąjį savo namą, pagyvenę kelerius metus nutarė statytis kitą, patogesnį, su erdvesniu kiemu.
„Kai iš daugiabučio persikraustai į nuosavą namą, savaime pagerėja gyvenimo kokybė, todėl bet koks naujas namas atrodo nuostabus, tik pagyvenęs jame supranti, kad vis dėlto yra dalykų, kurių kitame name nedarytum, o kai ką būtinai kartotum.
Tad statydami antrąjį namą buvome puikiai perpratę pirmojo trūkumus ir privalumus“, – sakė Laurynas.
Jis žinojo, kad būtinai savo name montuos centrinį siurblį – vienoje parodoje šį buities prietaisą išvydę Bubliai juo susigundė ir tokį turėjo abiejuose namuose.
Tai labai patogu, taip pat nereikėjo sukti galvos dėl terasos – prie pirmojo namo ji buvo atvira, tad joje galėdavai laiką leisti tik esant geriems orams, šalia antrojo namo tėvai pasistatė terasą su stogu, tačiau vėjai skrosdavo kiaurai, kol ji nebuvo įstiklinta – tokia dabar stovi ir šalia Lauryno namo.
Netgi kiemo augalus naujakurių pora rinkosi pagal tai, kas ilgiausiai žydi prie tėvų namų, – hortenzijas ‘Vanille Fraise’.
Nors tėvas nėra nei statybininkas, nei architektas, jo nuomonė projektuojant ir jau statant savo namą sūnui buvo svarbiausia: „Šis namas buvo pirmas paties suprojektuotas ir pastatytas, o tėčiui – jau trečias, tad galima daryti prielaidą, kad geriausias.“
Tėvu ir broliu pasitikėjo ir Monika – į savo namo statybas ji nesikišo. Jai rūpėjo tik interjeras, bet ir čia klausė brolio nuomonės.
Sutiko, kai Laurynas pasiūlė rinktis juodą matinę virtuvę. Monikos name dominuoja juoda ir balta spalvos. O jo ir Gabrielės name karaliauja pilka. Visas dviaukščio erdves jungia didelės pilkos plytelės.
„Šios grindų plytelės – vienas geriausių sprendimų, kuriam ryžausi. Nors daug kas stebisi, kad net miegamojo grindys jomis išklotos. Bet tai vėlgi sugalvojau gyvendamas pas tėvus.
Nei parketas, nei medinės grindys man neatrodė praktiška, nes jos greitai dėvisi, o prie savo rašomojo stalo su kėde net duobę išvažinėjau.
Plytelės – amžinas dalykas, ir tikrai mitas, kad jos šaldo namus. Žiemą grindys šildomos, o vasarą – maloniai vėsios“, – pasakojo Laurynas.
Vientisumo pojūtį namo interjere kuria ir pilkos monolitinio betono lubos – tai taupus ir taip pat praktiškas sprendimas, juk buvo sutaupyta dažams bei glaistymo medžiagoms.
Pirmajame aukšte lubas moderniai įrėmina juodų kryptinių prožektorių sija. Tarp pilko lubų ir grindų dueto, sukurdamos gaivią nuotaiką, įsiterpia baltos sienos.
Nors dabar Laurynas ir jas dažytų šviesiai pilkai – kuo toliau, tuo labiau jam patinka ši spalva.
Ramiame fone ypač dera medžio akcentai: medinės virtuvės spintelės bei šią erdvę nuo poilsio zonos skirianti ąžuolo plokštės pertvara.
Darbinis virtuvės stalviršis ir valgomasis stalas susilieja – abu jie iš kvarco. Tai irgi iš tėvų namų atkeliavęs sprendimas.
Per aštuonerius metus nė kiek nepakito jo paviršius, mat šis akmuo atsparus ir karščiui, ir įbrėžimams.
Visi name esantys korpusiniai baldai pagaminti pagal Lauryno ir jam talkinusio architekto Evaldo Žurkaus brėžinius. Svetainės erdvėje prancūzišką kokybę užtikrina lenktos formos pilka sofa, o priešais ją – itališko dizaino kavos staliukas.
Antrajame pilko namo aukšte tilpo du kambariai būsimoms atžaloms bei tėvų miegamasis su vonios kambariu.
Koks didžiausias iššūkis laukė jaunojo architekto kepant savo pirmąjį blyną?
„Sužiūrėti statybininkus, – šypsojosi Laurynas. – Jie mane studentu vadino ir vis aiškino, kad geriau žino, kaip ką daryti.
Tačiau buvau užsispyręs ir metus, kol vyko statybos, kiekvieną vakarą, visus savaitgalius čia leidau, tikrinau jų atliktus darbus.
Didesnių sunkumų kaip ir nebuvo, viskas ėjosi gana sklandžiai. Be to, šalia buvo tėtis, kuris turėdavo atsakymus į visus man kilusius klausimus.“
Kiek atsiėjo namo, garažo, terasos statybų bei kiemo aplinkos tvarkymo darbai?
Pora būsimiems naujakuriams patarė neturėti iliuzijų, jog pasistatyti ir įsirengti 100 kv. metrų namui pakaks, tarkime, 125 tūkst. eurų.
„Šią sumą drąsiai dauginkite iš dviejų, – sako jie. – Žinoma, jei kalbame apie bent kiek kokybišką namą. Jei planuoji gyventi bent 10–15 metų, pigių medžiagų negalima pirkti, nes tas pigumas greitai išlenda.“
Už savo svajonių namą pora dėkinga tėvams. Jų paskolintus pinigus grąžins, kai tik užsidirbs.
