K.Donelaičio gatvėje esantis 19 numeriu pažymėtas dviejų aukštų namas su įspūdingu apvaliu langu jau kuris laikas traukia praeivių dėmesį. Apleistą, bet vertingą namą 2016 metais įsigijo kaunietis verslininkas Zigmantas Dargevičius.
Tarpukariu Prano Gudavičiaus ir Aleksandros Iljinienės pasistatytas dviejų aukštų gyvenamasis namas – vienas iš ryškiausių tarpukario Lietuvos modernizmo pavyzdžių ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Iš pradžių buvo atnaujintas įspūdingas pastato fasadas. Dabar baigiami namo vidaus atnaujinimo darbai. Jo savininkas tikino, kad pastatas bus prieinamas visuomenei.
Paveldosaugininkai, įvertinę darbus, liko sužavėti jų kokybės. Pastatas ir vėl tapo perlu, vertingu ne tik savo fasadu, bet ir interjeru.
Jau buvo avarinės būklės
Kauniečiai P.Gudavičius ir A.Iljinienė gyvenamąjį namą užsakė suprojektuoti garsiam architektui Arnui Funkui, ir jis iškilo 1933 metais.
Sovietmečiu ir vėliau pastate veikė įvairios valdiškos įstaigos. Paskutiniai šeimininkai buvo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Civilinės saugos skyrius.
Kaunietis pasakojo, kad kai ėmė atidžiau apžiūrinėti pirkinį, paaiškėjo, kad jis gerokai sukiužęs. Namas nuo pat pastatymo laikų nebuvo kapitališkai remontuotas. Todėl pirmiausia reikėjo pašalinti avarinę pastato būklę.
Netrukus buvo atnaujintas namo fasadas su įspūdingais langais.
Atkūrė tikras spalvas
Tada atėjo eilė atnaujinti namo interjerą.
„Turėjome išlikusias tik 5 fotografijas, bet jų užteko, kad matytume, koks buvo interjeras, jo detalės“, – sakė Z.Dargevičius.
Vertingiausias ir gražiausias buvo antrame pastato aukšte buvęs butas. Tačiau erdvi svetainė buvo sudalyta į mažesnius kabinetus. Statant sienas jos buvo mūrytos tiesiog ant puikaus iki šiol išlikusio parketo.
Dabar pertvarų nebeliko. Bute, kaip ir visame name, pavyko atnaujinti medinius langus, parketą, laiptų turėklus, duris ir jų rankenas, atkurti suapvalintas kambarių sienų formas.
Kruopščiai buvo valomos išlikusios sieninės spintos. Sovietmečiu jos buvo dažytos ir perdažytos ne vienu dažų sluoksniu. Dabar restauruotos ne tik jos, bet ir spintų užraktai, rankenos.
Buvo nugremžtos ir kambarių sienos. Jos daug kartų dažytos, kai kur išklijuotos laikraščiais, tapetais. Iš viso teko nuimti net 12 sluoksnių įvairių sienų dangų, kol atsivėrė tikrasis buvęs jų vaizdas.
„Aptikus, kokiomis spalvomis ir dekoratyvinėmis juostelėmis dažytos patalpų sienos, visi atspalviai ir dekoras buvo atkurti. Kai kuriuose kambariuose specialiai palikta buvusių sienų fragmentų, kuriuos galima palyginti su atnaujintu interjeru“, – rodė Z. Dargevičius.
Duris gamino specialiai
Gražiausiame antrojo aukšto bute dabar jau atkurtos pertvaros – vienos įspūdingos durys suveriamos, kitos – stumdomos. Jos skiria didelę buto erdvę į kelis skirtingus kambarius.
Durys buvo specialiai užsakytos Vokietijoje ir pagamintos iš juodmedžio.
Restauruota ir greta koridoriuje esanti medinė baltai dažyta medžio drožiniais dekoruota altana.
Joje namo šeimininkė kadaise rūkydavo kaljaną.
Pavyko atnaujinti ir seną neveikusį židinį – dabar jis puikiai funkcionuoja. Nuoširdžiai pasidarbuota ir vonios kambaryje.
„Čia išklijuotos tokios pat keraminės plytelės, kokios buvo ir tarpukariu, nes senųjų fragmentų pavyko aptikti. Jos paliktos kambaryje po radiatoriumi“, – pasakojo verslininkas.
Šviestuvų ieškojo pats
Kambariuose jau kabo ir šviestuvai.
„Visų jų ieškojau pats, nes tai mano pomėgis. Važinėjau po Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos antikvariatus, radau autentiškų tarpukariu pagamintų namo stilistiką atitinkančių šviestuvų. Meistrai juos šveitė, valė, įrengė šiuolaikinę elektrinę dalį“, – pasakojo Z.Dargevičius.
„Tikiuosi, kad su pirmais medžių lapais pavyks atšvęsti pabaigtuves“, – sakė verslininkas.
Kiek vėliau planuojama atlikti dar vieną darbą – atkurti ant namo stogo buvusį žiemos sodą. Nuo jo į antrojo aukšto patalpas per stoglangį kris natūrali dienos šviesa, sode vešės augalai.
Galima filmuoti kiną
Kas bus name, kai visi atnaujinimo darbai bus baigti, kol kas neaišku.
Z.Dargevičius tikino, kad jam buvo svarbiausia atkurti kuo daugiau išlikusių originalių namo detalių.
Dabar, kai darbai eina į pabaigą, kaunietis svarsto, kad pastatas turi būti prieinamas visuomenei.
„Norėčiau, kad kokia nors kompanija jį išsinuomotų ir čia rengtų renginius, ekspozicijas, čia būtų galima filmuoti puikias scenas iš tarpukario gyvenimo, nes papildomų dekoracijų nė nereikia.
Kol vyko darbai, idėjų ar pasiūlymų, kas čia galėtų vykti, nė nelaukiau – norėjau viską pabaigti.
Aišku viena: namas tikrai bus atviras kauniečiams“, – sakė Z.Dargevičius.
Pastate atlikti darbai verti pagyrimo
Svaigedas Stoškus
Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas
„Šis A.Funko projektuotas namas tarpukariu išsiskyrė ne tik savo įspūdingu fasadu. Turtingas, išskirtinis buvo ir jo interjeras, kuriame vyravo ne tik tarpukario modernistinis stilius – originalumo teikė ir rytietiškos medinės detalės.
Paveldo specialistai neseniai lankėsi pastate, įvertino atliktus darbus, jų kokybę. Drąsiai galima sakyti, kad tai vienas geriausių pavyzdžių, kaip privatus asmuo restauravo ne tik pastato fasadą, bet ir jo vidų.
Atkurta ir restauruota labai daug jo elementų. Todėl pastatas ir vėl yra perlas, vertinga jo visuma.
Kaune yra visuomeninių pastatų, kurių vertingosios savybės išliko arba yra atkurtos. Tačiau interjerų išlikę ir atkuriama mažiau. Smagu, kad namo savininkas netaupė, investavo tikrai nemažus pinigus.
Manau, kad pastate tiktų įkurti privatų muziejų, kuriame būtų eksponuojamos įvairios su tarpukariu susijusios kolekcijos.“
