„Būstas pastatytas iš tvirtos apdegintos medienos konstrukcijos. Šiandien tai – retenybė, nors medis, be to, kad yra pats iš savęs gražus, šiuo atveju leidžia apsieiti be sienų“, – komentavo architektai.
Namas sukonstruotas vieno aukšto su mintimi, kad net ir sulaukusiems garbaus amžiaus šeimininkams čia būtų patogu gyventi.
Nuo keliuko švelniai nuožulni rampa veda prie pagrindinio įėjimo, esančio greta seklaus tvenkinio. Taką įrėmina kolonada. Tuo pačiu ji ir parodo svečiams kryptį įėjimo link, rašo dezeen.com.
Erdvę, į kurią pakliūnama įėjus pro pagrindines duris, į dvi dalis atskiria židinys iš akmens ir bronzinio kamino. Nuo jo į kairę, rytiniame namo gale – virtuvė ir valgomasis. Į dešinę nuo židinio stovi minkšta dalis pasisėdėjimui ir fortepijonas. Šios zonos langai – į seklųjį tvenkinį prie įėjimo.
Virš abiejų šių erdvių įtaisyti du dideli stoglangiai, pro kuriuos patenka sočiai dienos šviesos. Jų trapecijos forma padeda optimizuoti saulės šviesą skirtingu metų laiku.
Vakarinėje namo dalyje – šeimininkų miegamasis. Iš jo per stiklines duris galima patekti į verandą. Beje, į visas namo terasas, verandą, vonią kieme galima pakliūti per atsiveriančias stumdomas stiklines sienas.
Už jos ir jo persirengimo kambarių patalpa praplatėja, o šios erdvės viduryje – lova. Už lovos – dar viena erdvė pasisėdėti, tik ją nuo priešakinės patalpos atskiria sienelė.
Ir čia, šeimininkų miegamajame, įrengtas židinys – toks pat, kaip ir prie įėjimo. Už jo per visą aukštį stiklinės stumdomos durys veda į nedidelį sodelį su vandeniu.
Kad būtų jaučiama vienovė tarp baldų ir dekoratyvių elementų, kuriuos klientai jau turėjo, architektai naujam būstui suprojektavo baldus: kėdes, sofas, minkštasuolius.
Per statybas iškastas akmuo panaudotas kuriant aplinką.
Keli žingsniai nuo pagrindinio namo pastatytas priestatas svečiams.
