Miegamajame pritaikyta šviesa netiks darbo kambariui
Anot interjero ir apšvietimo eksperto Roberto Staševskio, dirbtinė šviesa, su kuria mes susiduriame kasdien, turi būti tikslingai pasirinkta ir nukreipta, ten kur jos reikia. Šviesos srautas, spalva, spalvos perteikimo indeksas, apšvieta – kertiniai parametrai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, norint išvengti papildomo galvos skausmo ar nuvargusių ir geliančių akių, o spalvas matyti tokias, kokios jos yra iš tikrųjų.
Vienas iš svarbių aspektų – šviesos spalva, kuri matuojama kelvinais. Kelvinų skaičius visuomet yra nurodytas ant lempučių ir pačių šviestuvų pakuočių. Kuo aukštesnis kelvinų skaičius, tuo šaltesnė ir baltesnė skleidžiamos šviesos spalva. Priklausomai nuo patalpos paskirties apšvietime naudojama šviesa nuo 2 tūkst. kelvinų, kuri maždaug prilygsta žvakės šviesai, iki 6–7 tūkst. kelvinų. „Miegamajame rekomenduojama nuo 2,7 tūkst. iki 3 tūkst. kelvinų šilta šviesa. 3–4,5 tūkst. kelvinų atitinkanti šviesa reikalinga intensyviam darbui, pavyzdžiui, darbo kambaryje“, – teigia R. Staševskis.
LED technologijos atrišo rankas šviestuvų dizaineriams
Pasak ekspertų, pokyčiai apšvietimo srityje vyksta ne tik lempučių parametrų tobulinime, keičiasi ir patys šviestuvai. LED technologija leido pradėti naują šviestuvų erą, kurioje šviestuvai pradėti vertinti kaip meno kūriniai.
Dabar galima rasti ir šviestuvų, išlankstytų net į lanką, tokius šviestuvus dar neseniai pristatė šviestuvų tendencijas pasaulyje diktuojantis italų gamintojas „Flos“. Kitas įdomus ir naujas ispanų gamintojo „Vibia“ kūrinys – apvalus stiklo lakštas-šviestuvas, kuris laikomas vienas iš ploniausių kada sukurtų šviestuvų. Pastarasis dar ir valdomas prisilietimu. Vienu mostu galima reguliuoti šviesos ryškumą.
Nemaža dalis naujausias tendencijas atitinkančių šviestuvų yra sukurti taip, jog tiesiogiai šviesos neskleistų – tik ją atspindėtų.
Pavyzdžiui, dabar labai populiarus to paties ispanų gamintojo šviestuvas suktinis, kuris lengvai gali būti pakabintas virš darbo stalo. Jo apačia – frezuota, todėl šviesa sugaudoma apačioje ir nukreipiama tik į stalviršį. Dabar galima rasti ne tik neįprastų formų, tačiau ir iš netikėtų daiktų sukurtų šviestuvų.
„Šiai dienai net virtuvinė tarka gali virsti įspūdingu šviestuvu. LED technologija išlaisvina fantaziją. Šviestuvai nebėra tik šviesos skleidėjai, jie – dizaino elementai, prilygstantys net paveikslams, interjero detalėms“, – pasakoja interjero ekspertė Julija Davidovič.
Šviestuvų technologijos siekia padėti reguliuoti biologinį dienos ciklą
Šviestuvų rinkoje atsirado ir tokių technologinių naujovių, kaip šviesos spalva ir intensyvumas reguliuojami pagal žmogaus biologini (cirkadini) ritmą.
„Pavyzdžiui, atsikėlus ryte, dienos šviesoje jaučiamasi vis dar apsnūdus, nes esame supami šiltos šviesos, kylant saulei aukštyn, šviesa šaltėja – padidėja mūsų aktyvumas, darbingumas, o atėjus vakarui ir leidžiantis saulei, vėl grįžta šilta šviesa, kuri primena, kad jau reikia pailsėti. Šiuolaikiniai šviestuvai leidžia patiems namuose reguliuoti šviesą, pritaikant ją prie savo biologinio ritmo. Pavyzdžiui, vaikams, artėjant pietų miegui, šviesa gali šiltėti, vaikas pasąmoningai supras, jog jam laikas ilsėtis ir galės lengviau užmigti“, – sako ekspertai.
Apibendrindami ekspertai teigia, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų, įsirenginėdami namus, pradeda nuo šviestuvų pasirinkimo, o ne baldų. „Tai labai gera tendencija. Įėjus į namus, visų pirma, pastebimas šviestuvas. Teisingai pasirinkti parametrai leis mėgautis supančia aplinka, matyti sodrias spalvas ir jaustis gerai. Šiandienos gyvenime šviesa labai daug ką reiškia“, – teigia J. Davidovič.
