Šiame kvartale archetipinio tradicinio silueto formos namai harmoningai įsilieja į aplinką. Didžiuliai vitrininiai langai žvelgia į parko šlaitus ir slėnius, bei užpildo namo interjerą neįtikėtinai paveikiais peizažais. Tad architektams kilo idėja name eksponuoti kvartalo architektūros užmanymą susilieti su aplinka, sukurti nepertraukiamą ryšį tarp išorės ir vidaus, gal net labiau leisti gamtai, o ne architektūrai dominuoti.
Interjere kūrėjai stengėsi nenutolti nuo užmanytos architektūros formų, o tik tam tikrais elementais pabrėžti esamas namo proporcijas, kurios ypatingai charakteringos antrajame jo aukšte.
Namas skirtas keturių asmenų jaunai šeimai, savo kompaktiškumu primenantis japonišką erdvių sanklodą. Todėl sprendžiant funkcinę šių namų sandarą, maksimaliai visos erdvės buvo išnaudotos daiktų laikymui, o kiti praktiški sprendimai paslėpti minimalistinio dizaino. Todėl iš pirmo žvilgsnio čia sunku suprasti, kur yra sienų apdaila, o kur spinta ar durys į kitą kambarį.
Pirmajame namo aukšte yra miegamieji bei vonia. Antrajame – svetainė su virtuve. Virtuvės zona – lyg atskiras, žemesnis tūris, kurios “stogas” skirtas jaukiems pasisėdėjimams, knygų skaitymui, vaikų žaidimams. Šis tūris – tai aliuzija į dažnai pasakose, miško trobelėse egzistuojantį didelį pečių. Tiesa, kol vaikai maži, dėl jų saugumo čia dar nestatomos kopėčios. Interjero erdvių išorinis kevalas nuo grindų iki lubų yra baltas. Tai – fonas aplinkai. Didžioji dauguma korpusinių baldų ir apdailos elementų sukonstruoti š CLT ( pušies klijuoto masyvo) plokštės. Natūralus medis šiame interjere nėra atsitiktinis. Tai– tęstinumas. Esamos namo betono konstrukcijos dažomos baltai išsaugojant betono faktūrą.
Šis interjeras dalyvauja interjero architektūros konkurse "Mano erdvė 2018".
Interjero autoriai – Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Karolina Jašinskaitė.
