Ūkininko sodybą sudarydavo eilė atskirų skirtingo dydžio pastatų (troba, tvartas, klėtis, svirnas) išsidėstę žemės sklype pagal savo funkcijos logiką. Projekte mes paimam atskirus funkcinius tūrius (svetainė, šeimininkų blokas, vaikų blokas, pastogės) ir sudedami juos suformuojam šiuolaikišką namą.
Santūrus juodintų medinių lentų namo eksterjeras psichologiškai formuoja saugią užuovėją nuo šiaurietiško klimato. Tuo metu šviesus ir vizualiai šiltas interjeras, kontrastuodamas su eksterjeru, spinduliuoja ramybę ir lengvumą.
Iš įvairų pusių namą supa pastogės – atviri tūriai, kurių vidus, tarsi namo interjero pratęsimas, yra šviesus. Dėl pastogių su terasomis ir didelių langų, riba tarp buvimo viduje ir buvimo lauke tarsi išsitrina, gamta įsilieja į vidų, o namo gyventojai lengvai atsiduria gamtoje. Namas, iš pirmo žvilgsnio rūstus ir uždaras, atsidaro, tampa perregimas ir svetingas.
Šioje vietoje, labai svarbu vaidmenį atlieka namo planinės struktūros idėja.
Judėjimas name yra organizuojamas dviejų ašių kryptimis. Stumdomosios durys šiose ašyse nevaržo judėjimo, ir atveria namą nuo vieno galo iki kito. Judėjimo ašių galuose suprojektuoti langai, kurie suteikia judančiam namo gyventojui tam tikrą vizualinį tikslą ir tarsi išleidžia jį už namo ribų.
Inspiruotas tradicinės lietuviškos medinės architektūros, medis tapo šio namo esminė medžiaga. Visos namo konstrukcijos yra medinės. Lauko apdailai naudojamos eglės lentos bei faneros plokštės. Viduje, mediniai interjero elementai ir baldai, pagaminti iš eglės klijuoto medžio masyvo plokščių, baltų sienų fone tampa interjero akcentu ir atskleidžia medinę namo prigimtį.
