Kas geriau – žalia plastikinė ar paties surišta beržinė šluota? Sankryžoje per žiemą susikaupusį smėlį šlavę darbininkai atsakys nedvejodami – jiems daug mielesnės beržinės šluotos.
Nors tarp šiuolaikinės gatvių tvarkymo technikos ir įrankių beržinės šluotos atrodo atgyvena, komunalininkų įmonės jų naudoti nedraudžia, nors pačios jų seniai nebedalija.
Paaiškinimas paprastas: beržinės šluotos tarnauja trumpiau, jų kiemsargiui užtenka vos porai dienų.
Tuo metu žalios plastikinės šluotos ne taip greitai susidėvi, nors yra brangesnės. Tačiau gatvių tvarkymo įmonėms nereikia rūpintis, kur rasti beržų šakų, kas jas suriš.
Rankų darbo netrūksta
Nors pastaruoju metu įsigijo daug motorinės technikos, teritorijų tvarkymo bendrovės „Mano aplinka“ atstovai tvirtino, kad surenkant iš gatvių smėlį be šluotomis ir kastuvais ginkluotų kiemsargių neišsiversi.
Tik su šiais įrankiais įmanoma surinkti smėlį nuo laiptų, aplink miesto transporto stoteles ir kitas nelygias grindinio teritorijas.
Kitur smėlį šluoja prie traktorių pritvirtinti šepečiai. Jie nuvalo ne tik šaligatvius, bet ir kelkraščius.
Smėlį taip pat renka vakuuminės mašinos. Kad jo neliktų, technikai ta pačia atkarpa tenka važiuoti 4–5 kartus.
Praėjusiais metais „Mano aplinka“ siauroms Senamiesčio, Naujamiesčio ir Žvėryno gatvėms bei šaligatviams šluoti įsigijo vakuuminį automobilį.
Tokia technika atstoja kelių rankomis dirbančių kiemsargių darbą.
Smėlį bėrė negailėdami
Įmonės „Mano aplinka“ darbuotojai pastebėjo, kad pavasarį surenka 5–6 kartus daugiau smėlio, negu jo išberia per žiemos sezoną. Taip yra dėl to, kad kelkraščiuose susikaupia ir kelininkų per žiemą išbertas smėlio kiekis.
Paprastai pavasarį surenkama 7 tūkst. kubinių metrų smėlio, o kartais – ir dvigubai daugiau. Spėjama, kad šį pavasarį jo bus surinkta nemažai, nes žiemą kelininkai ir kiemsargiai smėlį bėrė negailėdami.
Kodėl reikia juoktis?
Bendrovės „Mano aplinka“ generalinis direktorius Karolis Pūkas nemato nieko blogo, kad kiemsargiai vis dar darbuojasi ir beržinėmis šluotomis. Jam viešint Japonijoje pačiam teko užfiksuoti kiemsargius, šluojančius šluotomis iš vytelių.
„Lietuviai ima stebėtis beržine šluota, nors viena moderniausių šalių pasaulyje teritorijas irgi tvarko primityviausiu būdu. Šluota ir Mėnulyje liktų šluota“, – įsitikinęs vadovas.
K.Pūkas stebėjosi, kad gyventojai iš valymo priemonės juokiasi ir žemina taip jų kiemus šluojančius darbininkus: „Teisti vytelių šluotą pasigaminusį darbuotoją ar juolab teisintis savivaldybei nematome reikalo – šluota yra puikus išradimas, kurio naudą apginti gali bet kuris vyresniosios kartos atstovas bet kuriame pasaulio krašte.“
Matė prieš 26 metus
Įmonės darbuotojai aprūpinami patvariomis šluotomis, grėbliais, vežimėliais įrankiams vežtis ir kitu inventoriumi.
Kaip ir reikalaujama su savivaldybe pasirašytoje sutartyje, miesto teritorijas tvarkančios įmonės darbuotojai dėvi specialią aprangą, pažymėtą įmonės logotipu.
Vis dėlto žaliomis plastikinėmis šluotomis Vilniaus kiemsargiai buvo aprūpinti ne taip seniai.
O vienam vilniečiui, stebėjusiam Paryžiaus kiemsargių demonstraciją dar 1992-aisiais, jau tada įsiminė prancūzų vienodos žalios šluotos. Tada jų kolegos vilniečiai kiemsargiai tikrai buvo ginkluoti tik beržinėmis šluotomis.
