Pažintis keistomis aplinkybėmis, panašu, įvyko vietoje – ir abiems tai išėjo į naudą. Greičiau nei per pusmetį krepšininkas įsikėlė į puikiai įrengtus naujus namus, o interjero kūrėja turėjo pusmečiui darbo bei atidų užsakovą.
Kai pirmą kartą jiedu susitiko krepšininko bute – viename daugiabučių netoli Vilniaus centro, jame nebuvo net elektros laidai išvedžioti, žodžiu, jokios apdailos. O šeimininkas neturėjo jokių didelių pageidavimų. Jis nežinojo, kokio stiliaus namų norėtų, tačiau tiksliai žinojo, kad juose būtina standartines durų angas padidinti bent 30 centimetrų, kad dviejų metrų ūgio šeimininkui nereikėtų lenkti galvos pro jas vaikščiojant.
Dizainerei A.Jomantas užsiminė, kad taip pat norėtųsi, jog bute dominuotų balta ir juoda spalvos, mat kažkur tokį buvo matęs. Kad labiau suprastų, į kokį interjero stilių užsakovas labiau linksta, dizainerė pakvietė jį kartu pavartyti interjero katalogus. Ir tai buvo teisingas sprendimas, mat jau po vieno peržiūros, abu nutarė, kad moderni klasika – yra tai ko jam reikia.
„Kadangi orai mūsų nelepina, saulė retai pradžiugina, pasiūliau Artūrui juodai baltą interjerą sušildyti rusvais atspalviais – tokios spalvos gobelenu buvo aptraukti minkšti baldai, bei žalvariu. Iš šio metalo pagamintomis kniedėmis papuoštos baro kėdės bei lova, šviestuvas bei maišytuvai – taip pat žalvariniai“, – pasakoja Dovilė.
Šilumos bei jaukumo krepšininko būstui suteikė palubėse už specialių karnizų paslėptas LED apšvietimas.
„Tai nėra pigus pasirinkimas, bet tikrai efektingas“, – pabrėžė dizainerė. Solidumo šiems namams suteikė įsprūdos aplink vidines duris, trisluoksnis ąžuolo medžio parketas, granito stalviršis virtuvės zonoje, prabangiomis itališkomis plytelėmis išklijuota erdvi dušinė.
Nors pritarė kone visiems interjero dizainerės pasiūlytiems sprendimams, A.Jomantas ir pats aktyviai dalyvavo savo būsto kūrime. Kartu su specialiste važinėjo po statybinių medžiagų, baldų parduotuves, kartu rinko daiktus ne tik savo, bet ir nuomojamam butui. O atsitiktinai užsukęs į vieną aksesuarų saloną ir išvydęs kelis įdomesnius sieninius laikrodžius, juos nufotografavo ir nusiuntė dizainerei su klausimu „kuris“, gavęs atsakymą, tą ir įsigijo.
