Pokyčių reikia ne laukti, o – juos skatinti
„Kaip mieste svarbu vartai, pro kuriuos patenkame vidun, taip pastato įėjimas yra labai svarbi jo dalis. Pats įėjimas turėtų būti sklandus, čia lengva orientuotis, judėti, o jo elementai estetiški ir funkcionalūs. Juk tai pirmas susitikimas su pastatu“, – sako „Do architects“ vadovė Sabina Daugėlienė.
Anot jos, Lietuvoje šiuo atžvilgiu dar yra kur pasitempti. Naujuose pastatuose šie klausimai daugiau ar mažiau išspręsti, o su senesniais statiniais situacija sudėtingesnė. Tokie pastatai neretai turi kelis savininkus ir kiekvienas jų pagal savo supratimą, skonį ir galimybes įsirengia atskirus įėjimo elementus. Dėl to skambučiai, mygtukai, pašto dėžutės ir kiti elementai reprezentuoja skirtingą savininko estetinį charakterį.
„Šiuo atveju mūsų, profesionalų, užduotis – žmonių edukavimas, jų dėmesio atkreipimas, gerų pavyzdžių rodymas. Savaime pokyčiai neįvyks, juos reikia skatinti“, – įsitikinusi architektė.
Aiškumas ir patikimumas
„Negali padaryti estetiško pastato ir ant jo pritaisyti atsitiktinį elementą – viskas turi jungtis į visumą. Vėliavos laikiklis turi būti savo vietoje, įėjimo mygtukas – patogus, pašto dėžutė – lengvai pasiekiama tiek paštininkui, tiek savininkui. Visa tai turi sudaryti ir estetinę, ir funkcinę visumą. Elementai, su kuriais susiduriame kasdien – telefonspynės ir kitos technologijos, įėjimo architektūrai suteikia funkcionalumo.
Todėl projektuodami daugiabutį ar didesnį biurų pastatą, apie tai daug galvojame ir ieškome tinkamiausių variantų. Galutinis sprendimas turi būti estetiškas, patikimas ir aiškus, kad vidun lengvai galėtų patekti ir vaikas, o tu pats galėtum nesunkiai nupasakoti svečiui, kaip kas veikia. Arba vėluodamas įleistum jį per atstumą, kad svečias nešaltų. Dabartinės technologijos įėjimų valdymą susieja su telefonais ir kitais prietaisas, dėl to ir pats gali patekti į kiemą, net jeigu pamiršai raktą, arba nesikelti nuo sofos, jeigu reikia įleisti svečią“, – pasakoja S. Daugėlienė.
Funkcionalumas tampa nematomas
Pašnekovės teigimu, mūsų patogumui sukurta daugybė technologijų. Jeigu anksčiau atrodydavo, kad tokie įrenginiai užims daug erdvės bei vizualinio dėmesio, tai tikrovė pasirodė visai kitokia. Įrenginiai mažėja, tampa nepastebimi, integruoti tiek į architektūrą, tiek į mūsų kasdienį gyvenimą.
Nereikia apsikarstyti papildomais laidais, įrenginiais ir pan. Technologinė pažanga įėjimą leidžia formuoti paprastai ir subtiliai. Taip išsaugomas architektūrinis vientisumas.
Anot S. Daugėlienės, kuriant gyvenamųjų pastatų įėjimus, viena svarbiausių užduočių – išlaikyti gyventojų privatumą. Biurų pastatams būdinga tai, kad jų įėjimas – keliapakopis, mat pirmiausia atsiduriama hole, kuriame paprastai būna administratoriai, meno kūriniai, didelės erdvės, o vėliau liftu kylama iki įmonės patalpų.
Kur prasideda būstas?
„Kalbant apie įėjimo kultūrą, dažnai sakoma, kad pastatas kaip ir žmogus – pirmas įspūdis labai svarbus. Tačiau manau, kad kur kas svarbesnis yra architektūrinio ir techninio sprendimo vientisumas, kad pastatas nebūtų šizofreniškas – nes blogas įėjimas nesudarys gero įspūdžio nei pirmą, nei antrą, nei trečią kartą, o geras įėjimas visus kartus liks geras“, – įsitikinęs „JUNG Vilnius“ atstovas Vaidotas Bijūnas.
Pasak jo, dažnai Lietuvoje esama įsitikinimo, kad namai prasideda tik už būsto slenksčio, dėl to visi iki jo esantys elementai, jų kokybė bei estetika, matomi kaip antraeiliai.
„Asmeniškai man imponuoja Vokietijoje puoselėjama įėjimo kultūra – ten vyrauja supratimas, kad svečias su namu – kuris yra ir savininko vizitinė kortelė – susipažįsta dar iki peržengdamas būsto slenkstį. O technologijos, tokios kaip telefonspynės, tampa jungiančiąją grandimi tarp svečio ir šeimininko.
Būtent dėl tokio supratimo Vokietijos gamintojas „Siedle“, kurį mes vadintume telefonspynių gamintoja, siūlo ir pašto dėžutes, namo numerius, šviestuvus. Visi jie vientiso dizaino, mat bendra logika labai paprasta – įėjimas negali būti bet koks, todėl jo elementų darna lygiai taip pat svarbi kaip ir funkcionalumas“, – tvirtina „JUNG Vilnius“ atstovas.
Jo teigimu, Lietuvoje toks įsitikinimas tampa vis svaresnis, mat stiprėja bendras architektūrinis išprusimas, o ekonominė situacija leidžia įgyvendinti sumanymus. Tačiau svarbus yra ir architektų indėlis, nes jų, kaip šios srities specialistų, autoritetas turi galios kurti teigiamas permainas.
