Dizainerės teigimu, įrenginėjant du dviejų kambarių Vilniaus centre esančius butus buvo sprendžiamos skirtingos užduotys: pirmoji – sukurti erdvės įspūdį, antroji – efektyviai išnaudoti kiekvieną kampelį.
„55 kvadratinių metrų ploto bute norėjome parodyti, kad ir sąlyginai nedideliame plote galima gyventi gražiai, patogiai ir kiekvieną dieną džiaugtis savo aplinka. Žmonės dažnai išsigąsta mažesnių erdvių, ima dvejoti dėl patogaus gyvenimo, bijo apsikrauti daiktais ir papildomais rūpesčiais. Efektyviai suplanavus patalpas, parinkus tinkamus atspalvius bei pritaikius baldus, mažesnės erdvės funkcionuoja taip pat puikiai kaip ir didesnės“, – komentuoja interjerų kūrėja.
Šiame interjere vyrauja šviesūs atspalviai – nuo švelniai pilkų iki melsvų. Bute gausu medžio faktūros, tekstilės elementų, o kartu – ramybę ir harmoniją perteikiančių meno kūrinių.
„61,5 kvadratinio metro ploto bute reikėjo suvaldyti didesnę erdvę, todėl buvo pasirinkti tamsesni, interjerą papildantys elementai – minkšti baldai, šviestuvai, taip pat patalpas atskiriančios stiklinės pertvaros. Be papildančių elementų labai svarbų vaidmenį visame buto kontekste atlieka juodos spalvos virtuvės apatinė dalis, – pasakoja Justina. – Mažesnysis butas buvo kurtas kaip erdvė jaunai, bendrą gyvenimą pradedančiai šeimai. Jis „minkštesnis“, skirtas glaudesniam gyvenimui, o erdvesnis – minimalistinis, griežtesnis, labiau industriškas, skirtas itin modernų interjerą vertinantiems gyventojams.“
Svarbiausia – jaukumas ir harmonija
J. Gabrionytė prisipažįsta, jog kurdama šių dviejų būstų stilistiką nesileido į pernelyg ekstravagantiškus eksperimentus: „Būstas – tai erdvė, kurioje žmogus turi nusiraminti, būti harmonijoje su savimi ir džiaugtis savo aplinka. Todėl mūsų tikslas ir buvo sukurti tokį interjerą, kuriame būtų patogu ir jauku gyventi.“
Abiejų būstų interjerai išsiskiria subtilia stilistine žaisme, o juose suderinami ir tokie, iš pažiūros, neįprasti motyvai, kaip, pavyzdžiui, betoninės lubos, paliktos viename iš butų. „Norėjome žmonėms parodyti, kad jaukus gyvenimas gali būti kuriamas kartu su industriniais sprendimais. Lietuviai vis dar bijo betoninių lubų, dažniau jas naudoja komercinėse patalpose. Mūsų ambicija buvo parodyti, kad santykyje su kitais elementais – medžio tekstūromis ir faktūromis, betonas gali atrodyti labai natūraliai ir šiltai“, – pasakoja „YIT Kausta“ vystomo projekto interjero dizainerė.
Paletė – pagal šių metų tendencijas
Dizainerė teigimu, abu interjerai yra įkvėpti gamtos: „Naudojamos tos pačios žemiškos pilkų, rusvų, melsvų atspalvių paletės. Tik vienur kuriami kontrastai su tamsia spalva (juoda), o kitur koloritas kinta niuansais. Žinoma, viso ko ašis – medis. Jis interjere sukuria tą ypatingą jaukumo pojūtį“.
Interjere vyraujantys atspalviai atliepia ir pastarųjų metų koloritų tendencijas. „Šiais metais labai madingi švelnūs pilkšvi, melsvi, žalsvi, rusvi arba rausvi atspalviai. Žmogus yra kilęs iš gamtos, o šių metų interjero tendencijos itin gamtiškos“, – teigia projekto „Čiurlionio 3“ butų interjerų kūrėja.
Paklausta, ar tokie interjero sprendimai yra brangūs, Justina nurodo, jog jų kaina yra vidutinė. „Butų įrengimui panaudotos medžiagos turi gerą kainos ir kokybės santykį, daugelį baldų gamino lietuvių baldų gamintojai. Tačiau tokius interjerus galima įsirengti turint ir mažesnį biudžetą. Lietuvoje kainų įvairovė didelė, reikia tik aiškios idėjos, ir viskas tampa paprasta“, – reziumuoja pašnekovė.
