Oro kokybės tyrimus atliekantys Kauno technologijos universiteto mokslininkai sakė, kad oras yra užterštas ne tik šalia gatvių, kuriose intensyvus eismas, bet taršos šaltinių gausu ir mūsų namuose. Pasak T.Prasausko, daugiausia laiko praleidžiame patalpose, todėl svarbu, kad oras jose būtų kuo švaresnis.
„Teršalų yra begalė – kietųjų, skystųjų, dujinių. Mišinys gali būti labai skirtingas. Reikėtų vengti didelių teršalų sankaupų, nes jos gali veikti plaučius, kraujotakos sistemą ir sukelti negrįžtamus procesus“, – priminė mokslininkas.
T.Prasausko teigimu, daugelis buityje naudojamų priemonių yra aktyvūs taršos šaltiniai, kurie gali sukelti kvėpavimo takų infekcijas: „Maisto ruoša, rūkymas, smilkalai, žvakės yra labai didelis nanodalelių taršos šaltinis. Nesakau, kad žvakes ar smilkalus reikėtų visiškai uždrausti, bet kiekvieną dieną reikėtų to nedaryti. Aerozoliniai purškikliai irgi generuoja labai didelės koncentracijos nanolygmens teršalus, kurie gali patekti į alveoles ir sukelti sveikatos problemų.“
Pasak mokslininko, reikia atkreipti dėmesį ir į pasyvius taršos šaltinius, pavyzdžiui, prastesnės kokybės baldus, kuriuose galima rasti formaldehido.
„Iš baldų formaldehidas pasyviai skiriasi bent pusę metų ir mes jį įkvepiame. Reikėtų žiūrėti į ženklinimą, medžiagų sertifikatus. Kartais būna parašyta „formaldehyde free“ – vadinasi, ten formaldehido nėra“, – pridūrė T.Prasauskas.
Anot jo, norėdami išvengti kenksmingų medžiagų, žmonės turėtų atkreipti dėmesį į įvairių produktų sudėtį ir pasirūpinti tinkamu patalpų vėdinimu: „Gaiviklių naudoti reikėtų kuo mažiau. Ir, žinoma, būtina užtikrinti ventiliaciją. Daugiabučiuose gana sudėtinga tai padaryti, nes mechaninė ventiliacija nėra įrengiama. Bet individualiuose namuose tikrai galima tai padaryti – ten mechaninė ventiliacija puikiai dirba.“
KTU Aplinkosaugos technologijos katedros tyrėjų grupė, bendradarbiaudama su Suomijos mokslininkais, vykdė projektą, kurio metu tyrė oro kokybę daugiabučiuose pastatuose prieš ir po renovacijos. Penkerius metus vykdytame projekte dalyvavo KTU, Tamperės bei Kopo institutai.
„Stebėjome ir aerozolio daleles, ir lakius organinius junginius, temperatūros, drėgmės kitimus. Taip pat atlikome mikroorganizmų tyrimus. Pastebėjome, kad po renovacijos daugiabučiuose padidėjo lakiųjų organinių junginių koncentracijos ir drėgmės kiekis. Renovuotame pastate gyvenantys žmonės, kurie rūko, degina smilkalus arba maisto ruoša labai intensyvi, turėtų apmąstyti ventiliacijos klausimą“, – patarė T.Prasauskas.
Tiriamo oro kokybė bute gali priklausyti nuo daugybės veiksnių: atstumų nuo pramonės objektų, transporto intensyvumo, žmonių gyvenimo būdo.
Mokslininko teigimu, žmonės turi atkreipti dėmesį, kad po renovacijos viskas yra sandaru, todėl reikia intensyviau patalpas vėdinti, ypač tai svarbu, kad būtų išvengta pelėsio.
