Draugiškai sodininkų bendrijose gyvenantys kauniečiai kartais nepagalvoja, kad, nepaisant žodinių susitarimų, bendrai įrengtas komunikacijas reikia ir oficialiai įteisinti.
Kitaip, kaimynams ir jų santykiams pasikeitus, dėl neįteisintų įrenginių gali kilti problemų ir konfliktų.
Taip nutiko Kaune, Amalių sodininkų bendrijoje, įsikūrusiems kauniečiams. Kaimynai dar sovietmečiu draugiškai įsirengė lietaus nuotekų sistemą, tačiau jos neįteisino.
Dabar ne visi šioje bendrijoje gyvenantys kauniečiai gali ja naudotis, nes, pasak jų, sistemą sutrikdė viena moteris. Ji teigė, kad, atvirkščiai, tai kaimynai nori jai kenkti ir vandeniu užlieja jos sklypą.
Kaip rasti išeitį, nė viena pusė nesutaria.
Piktinosi dėl semiamo sklypo
Amalių sodininkų bendrijoje, Debesylų take, namą pasistačiusi kaunietė Irena Vaičiulytė skundėsi, kad negali kurtis name ir jai priklausančiame sklype auginti daržovių bei kitų augalų.
Moteris tvirtino, kad to negali daryti, nes jos sklypą semia iš kaimyno Dariaus Ramanausko valdos atitekantis lietaus vanduo.
„Nors kaimynas namo dar nepasistatė, jo valdose yra seni pastato pamatai ir rūsys. Rūsyje jis turi siurblį ir juo pumpuoja vandenį į sklypą.
Dėl to kenčiu aš. Vanduo atiteka į mano kiemą ir jį semia“, – piktinosi moteris.
Buvusi mokytoja dejavo, kad kaimynai ją verčia įsileisti į savo sklypą ir per jį tiesti nuotekų vamzdžius. Ji to daryti nenori ir mano, kad sistemą reikia tiesti per kitų kaimynų žemę.
Atrastus vamzdžius užkimšo
Tačiau pradėjus domėtis, kodėl susidarė tokia situacija, paaiškėjo, kad dėl vandens nuotekų kenčia ir I.Vaičiulytės kaimynai.
D.Ramanauskas pasakojo, kad sklypą greta I.Vaičiulytės įsigijo prieš metus. Tada sklypai buvo sausi ir problemų nebuvo.
„Sodininkų bendrijos nariai buvo įsirengę bendrą lietaus nuotekų drenažo sistemą. Kiekviename sklype buvo iškasti šuliniai, jie sujungti į vieną drenažo sistemą. Ja per sklypus vanduo nutekėdavo į netoli esantį upelį“, – pasakojo D.Ramanauskas.
Tačiau, pasak vyro, netrukus I.Vaičiulytė pasistatė namą. Vykstant statyboms po žeme rado vandens nuotekų vamzdžius, juos susandarino.
Todėl dabar, D.Ramanausko teigimu, vanduo ne tik iš jo, bet ir kelių kitų kaimynų valdų į drenažo sistemą nenuteka.
„Nuo sistemos atkirstuose sklypuose kaupiasi vanduo. Natūralu, kad ilgainiui pasiekia ir kaimynės valdas“, – teigė vyras.
Nuomonę kažkodėl pakeitė
D.Ramanauskas sakė, kad kaimynė yra nesukalbamo ir neprognozuojamo būdo.
Savo būsimo pastato rūsyje jis yra pasistatęs siurblį, kuriuo vanduo pumpuojamas į lauką.
„Kaimynė drenažo sistema tebesinaudoja, pati savo sklypo nuo jos neatkirto. Vienu metu ji leido, kad aš prie siurblio prijungtą guminę žarną nuvesčiau į jos nuotekų šulinį. Sklypai buvo pradėję sausėti“, – pasakojo vyras.
Tačiau, pasak kauniečio, po kiek laiko kaimynė persigalvojo, žarną apkrovė plytomis, vamzdžiu. Per ją vanduo vėl nebetekėjo ir vėl kaupiasi sklypuose.
Vertina kaip grasinimus
„Nors esu prižadėjęs, kad už savo pinigus sutvarkysiu jos sklype esančią sistemą, kad šulinį galiu perkelti iš jos valdos į savo, kad eisiu į bet kokius kompromisus, susitarti nepavysta. Moteris linkusi ieškoti priekabių“, – teigė D.Ramanauskas.
Vyras tvirtino, kad kaimynei ne kartą bandė paaiškinti, jog kitos išeities, kaip tik sutikti su jo pasiūlymais, nėra, tačiau moteris jo žodžius vertina lyg grasinimus.
Kaunietis sakė besijaučiantis įkliuvęs į pelkę. Pats kurtis savo valdose taip pat negali, o kovoti teismuose su kaimyne neturi nei laiko, nei jėgų.
Išeitį iš padėties rasti sudėtinga
Albertas Motiejūnas
Amalių sodininkų bendrijos pirmininkas
„I.Vaičiulytė konfliktavo ir su sklypo, kuris dabar priklauso D.Ramanauskui, savininke. Ta moteris dėl tų konfliktų net buvo patyrusi insultą.
Dabar konfliktas tęsiasi toliau. Sodininkų bendrijos nariai buvo susirinkę, sprendė, ką daryti, kad lietaus nuotekos nesemtų jų sklypų.
I.Vaičiulytei buvo pasiūlyta leisti per savo teritoriją nutiesti vamzdį, prijungti jį prie nuotekų sistemos. Buvo pateikta ir darbų schema, tačiau ši moteris su niekuo nesutinka. Kaip ją priversti įsileisti į savo valdas darbininkus, priemonių nėra.
Problema dar ir ta, kad drenažo sistema sodininkų bendrijoje buvo įrengta sovietiniais laikais. Tada kaimynai sugyveno darniai. Visi ja naudojosi, rūpinosi, todėl niekas nepagalvojo, kad ją reikėtų įteisinti.
Dabar ši sistema neįteisinta, jos dokumentuose nėra. Todėl net jei kaimynai imtų bylinėtis, konfliktas vargu ar būtų išspręstas, nes abi pusės gali būti teisios. Akivaizdu, kad sistema sugadinta, tačiau kadangi oficialiai jos nėra, I.Vaičiulytė teisiškai taip pat gali būti teisi.“
