Jau antrus metus naujienų portalo lrytas.lt ir Lietuvos architektų sąjungos rengiamo konkurso apdovanojimus A.Kaušpėdas laiko tokiais pat svarbiais, kaip Sidabrinė gervė lietuvių kine ar Auksinis scenos kryžius mūsų teatro pasaulyje.
„Džiaugiuosi, kad pagaliau vyksta išties solidus renginys. Interjerų konkursas „Mano erdvė“ yra labai svarbus įvykis visai mūsų bendruomenei, – sakė A.Kaušpėdas. – Architektai ir dizaineriai tikrai turi ką parodyti ir kuo didžiuotis.“
O štai likus kelioms dienoms iki renginio jis pasiūlė D.Žeimytei trumpam įsijausti į jo klientės vaidmenį. „Įsivaizduokite, jūs – mano užsakovė, o aš smalsus architektas, kuris nori įsivaizduoti, kaip jūs jaučiate interjerą, kam jis jums reikalingas ir nuo ko man pradėti“, – žaidimo taisykles padiktavo vyras.
Pateikiame jų pokalbį.
Apie interjerą, kaip ir apie drabužius, galima kalbėti labai daug: gali kalbėti visi ir laisvai, ypač kai kalbame apie individualaus būsto interjerą. Jei jūs, būdama žurnalistė, klausinėtumėte manęs, kas interjere yra gerai ar blogai, o aš atsakinėčiau ir mokyčiau, būtų visiškai neįdomu. Susikeiskime vaidmenimis. Įsivaizduokite, kad jūs esate mano klientė, o aš smalsus architektas, kuris nori įsivaizduoti, kaip jūs jaučiate interjerą, kam jis jums reikalingas ir nuo ko man pradėti.
– Kitaip sakant, aš jums moku pinigus, o jūs kuriate mano erdvę. Pabandykime, niekada to nedariau. Kai toks architektas, galima rasti labai įdomių sutarimų.
– Retai kuriu interjerus, tai yra nepaprastai sudėtingas darbas. Interjeras reikalauja suartėti su klientu – kartais prieini taip arti, kad klientas neprisileidžia. Ar jūs prisileisite?
– Mielai.
– Kam namie reikalingas interjeras? Kokią funkciją jis atlieka?
– Ypač Lietuvoje gajus mąstymas, kad mano namas – mano tvirtovė. Lietuviui sava erdvė, būstas yra ypač svarbus. Nemažai tautiečių emigruoja vien dėl to, kad vėliau galėtų nusipirkti namus Lietuvoje ir juose įsikurti taip, kaip nori. Interjeras, mano manymu, yra tam tikra žmogaus saviraiškos forma, kaip jis įsivaizduoja namus, kaip tuose namuose norėtų jaustis.
– Ką savininkas nori pasakyti interjeru? Ką interjeras išduoda apie šeimininką, kokias žinutes siunčia?
– Manau, iš to, kaip įrengti namai, galima daug pasakyti, susidaryti įspūdį apie žmogaus asmenybę – ar jis minimalistas, ar drąsus, mėgsta šokiruoti, o gal vertina ramybę, yra gamtos žmogus.
– O jūs?
– Kai įsigijau namus, visiškai pasidaviau skandinaviškai madai. Sienos buvo pastelinių, beveik baltų spalvų, rudos grindys. Visas nedidukas butas buvo taip nudažytas. Taip pagyvenau kokius metus ir supratau, kad tos baltos sienos, amžina palata mane slegia. Juk gyvename krašte, kur mažai saulės, gana apniukęs horizontas, žiema, šalta ir šlapia. Pamaniau, kad man tos spalvos netinka, puoliau ieškoti, kas tinka, ir perdažiau sienas ryškiai geltonai.
– Jums nereikėjo interjero kūrėjo, tiesiog pakeitėte sienų spalvą. Tad ką ta spalva reiškia jums, tą pasikeitimą jūsų svečiai pastebėjo?
– Pastebėjo. Namuose pavasaris – salotinės užuolaidos, geltonos sienos, gėlių paveikslai ant sienų.
– Ar interjeras turi išreikšti žmogaus statusą visuomenėje? Ar mes interjeru norime ką nors pabrėžti?
– Manau, yra labai daug žmonių, kurie, kaip ir nusipirkę tam tikros markės automobilį, nori parodyti, kas aš toks esu, – supraskite, kad aš ne šiaip kažkoks, o galiu sau leisti. Namo interjeras daug gali pasakyti ir apie žmogaus finansinę padėtį, ambicijas, koks tas žmogus gal ir nėra, bet norėtų būti.
– O vertybes?
– Ir vertybes. Esu girdėjusi, kad žmonės Lietuvoje stato namus ir kuria interjerą pagal fengšui. Arba žmogus myli gamtą, nori būti jai draugiškas, tad natūralu, kad jo namuose bus daugiau gamtos elementų, medžiagų.
– Arba koks pusšimtis kanarėlių, katinų, įvairių žvėrelių. Koks yra ryšys tarp interjero ir emocijų? Ar interjeras turi kelti emocijas – būti kupinas humoro, rimtas, o gal įkvepiantis?
– Kaip jūs įsivaizduojate, koks interjeras man tiktų?
– Manau, jūs esate drąsus žmogus ir jums tiktų keisti interjerą kaip kojines, batelius ar drabužius. Jūs neturėtumėte turėti labai stabilaus interjero, todėl reikia tokio, kuris galėtų būti lankstus – keistųsi erdvės, spalvos, dekoras, baldų padėtis. Kas dieną – po naujieną. Ar galėtumėte padaryti ką nors, kas nepriimtina daugeliui, šokiruoti? Nebūtinai amžiams, bet, tarkime, vienu metu gyvenate akvariume, kuriame didžiulė piranija plaukioja.
– Nežinau dėl piranijos, bet žmonės namie laiko ir krokodilus, ir smauglius, aš tik katę. Manau, esu iš tų žmonių, kurie galėtų sau leisti šokiruoti. Tik jei keisčiau interjerą kaip batelius, man labai brangiai kainuotų.
– Ar verta sekti madą, ar privalome būti madingi rinkdamiesi interjerą? Kiek laiko interjeras nepasensta? Ką daryti, kai jis nebėra aktualus?
– Dauguma lietuvių keičia interjerą tada, kai pradeda lupinėtis sienos. Daromas euroremontas, tad ilgaamžiškumas skirtingas – vienam trūkinėti pradeda po 5, kitam po 10 metų. Man susidaro įspūdis, kad Lietuvoje yra vienintelė mada – gana tamsios, pastelinės spalvos, sienos neišraiškingos, galbūt skandinaviškas stilius. Ar čia mados vaikymasis? Nemanau, juk lietuviai mėgsta baltą, šviesią spalvą.
– Galima sakyti, kad yra skandinaviškas stilius, kuris labai šviesus, pastelinis, ramus, dominuoja balta, šviesi spalva. Tačiau yra ir kitas stilius – klasikinis ar modernus klasikinis, kuriame viskas šiek tiek simetriška, gamtiška, daugiau medžio, klasikos ir baroko elementų. Gali būti ir tematiniai interjerai, bet jie meniškesni, autoriniai. Mes su žmona Vilija esame dideli Afrikos kaukių kolekcininkai – mūsų namai jomis nukabinėti. Mūsų interjeras – kaukių balius. Po 14 metų sugalvojome pasidaryti remontą, perdažyti sienas, nes nuo voratinklių tarp kaukių ir sienų susidarė nelabai smagios spalvos. Kai nuėmėme kaukes ir perdažėme, viskas pasidarė skandinaviška – taip neįdomu, nyku, kur mūsų kaukės, greičiau kabinkim kaukes! Interjerui reikia charakterio, jis, kaip ir žmogus, turi turėti tapatybę, būti autentiškas.
– Puikiai pamenu sovietinius laikus. Tas laikotarpis geriausiai atspindi autentiškumo nebuvimą, nes buvo kilimai ant sienų, vienodi baldai, plytelės, sekcijos, sofos. Viskas vienoda. Buvo didelis autentiškumo trūkumas, bet irgi savotiška mada.
– Prievartinė mada, o dabar tai vintažas. Koks jūsų gyvenimo protokolas? Kaip jums interjeras pradeda jį išlaikyti? Kaip diplomatiniame gyvenime būna tam tikros procedūros, reikalavimai aplinkai, elgesiui, darbotvarkei, taip ir namie – kaip darote, elgiatės.
– Kadangi dažniausiu atveju esu skubantis, inertiškas žmogus, mano profesija tai signalizuoja, man reikia, kad namuose daiktai nemaišytų. Jei erdvėje bus prikrauta per daug daiktų, spintelių, kėdžių, tai galiu galvą nusisukti.
– Koks interjeras jums labiau prie širdies? Ar jis turėtų būti originalus, rėksmingas, žaismingas, ar jam leidžiate būti savo paties fonu – ramiu, tyliu, jaukiu?
– Niekada šiam dalykui per daug neskyriau dėmesio, man namuose turi būti jauku. Mane geriau nuteikia ryškios spalvos. Gyvenant tokioje šalyje kaip Lietuva pastelinės spalvos šiek tiek sustiprina pasyvią nuotaiką. O ryškios – visą laiką visai kitaip jautiesi, kai išlenda saulė. Man svarbiausia, kad namuose būtų jauku ir ne per daug apkrauta.
– Švedijoje ar Suomijoje, kur tikrai trūksta saulės, nepaprastai mėgstamas metalas, metalo muzika. Ten daug festivalių, nors gyventojai gana drovūs, kuklūs. Veikia kažkoks kompensacijos mechanizmas. Gal ir kalbant apie interjerą yra kažkas panašaus, reikia rokenrolo?
– Manau, kad taip.
..................................................................
Konkursas „Mano erdvė“
Šiemet konkurse „Mano erdvė 2016“ dalyvauja 109 lietuvių architektų bei interjero dizainerių darbai. Konkurso dalyvių darbus vertins tarptautinė komisija, kurios nariai atvyksta į Vilnių, savo darbą jie pradės išvakarėse, lapkričio 16 d.
Bus išrinkti nugalėtojai keturiose kategorijose – geriausio buto, namo ir biuro interjero bei geriausio viešojo interjero.
Prieš šventinį vakarą komisijos nariai surengs paskaitas, kuriose gali dalyvauti visi norintys kūrėjai.
Interjerų konkurso „Mano erdvė 2016“ apdovanojimų vakarą lapkričio 17 dieną 19 valandą tiesiogiai transliuos lrytas.tv.
