„Deimantė yra mūsų namų karalienė ir viskas čia daroma, kad tik ji būtų laiminga, o kai žmona laiminga – man gera ir malonu grįžti į namus“, – štai taip paprastai ir, atrodytų, ne pagal metus išmintingai kalba dvidešimt šešerių Kipras. Deimantė meiliai žvelgdama į vyrą šypsosi – tai tiesa, jis pildo jos svajonę gyventi kristalais žėrinčioje karalystėje.
Prieš metus įsigiję 106 kvadratinių metrų butą su 1,2 aro žemės lopinėliu Mikalauskai vis dar mėgaujasi jo kūrimo rūpesčiais ir teigia, kad tai visai nevargina, priešingai – smagu matyti gražėjančius namus. Na, gal ne viskas vyksta taip greitai ir sklandžiai, kaip tikėjosi, tačiau prestižiniame uostamiesčio rajone – Dvaro slėnyje – už savo svajonių būstą pakloję solidžią sumą, nori kad jis atrodytų nepriekaištingai. „Ir efektingai“, – priduria Kipras.
Todėl dar prieš įsigydami šį turtą žvalgėsi interjero dizainerės, kuri moka sukurti įspūdį „vos pravėrusi namų duris“. Kaip tik tokie jiems pasirodė Kristinos Grybaitės interjerai.
„Visada mėgdavau pasidairyti į kitų žmonių būstus – jų nuotraukas portaluose. Kai ten aptikau Kristinos interjerus, ėmiau svajoti apie panašius, o kai per Kalėdas tėvai padovanojo didžiulę baltą vazą, puoštą spindinčiais kristalais, tai buvo lyg patvirtinimas, kad turime blizginti savo namus“, – prisiminusi šypsosi Deimantė, tuomet mintyse po blizgutį ėmusi dėliotis namų vaizdą.
Šią kūrėją nebuvo paprasta prisivilioti į Klaipėdą, mat aistra namus puošti „Swarovski“ kristalais ar tiesiog į jais panašiais stikliukais išgarsėjusi dizainerė dabar yra graibstoma panašaus stiliaus gerbėjų. Tad Kaune gyvenanti K.Grybaitė iš pradžių Mikalauskams pasiūlė kolegas iš pajūrio. „Bet man jie nelabai patiko, norėjau tik Kristinos“, – užsispyrė Deimantė.
Tada Kipras sėdo prie kompiuterio ir surašė ilgą laišką kūrėjai – kad šie namai yra jų pirmas tikras meilės lizdas, kad čia gims jų pirmagimis, kad jis labai myli žmoną, o žmona dievina jos darbus, todėl jis norįs pradžiuginti mylimą moterį ir labai prašo jam neatsakyti.
„Tas laiškas mane taip sugraudino, kad net nebesvarsčiau, kokį atstumą teks įveikti. Iš visos širdies norėjau padėti Kiprui“, – vėliau prisipažino K.Grybaitė.
Tai, ką įsigijo – dvaro rezidenciją, visai neatitiko Mikalauskų svajonių. Baltos sienos, medinės grindys, pilka kampinė sofa, virtuvės zona su nuobodžiomis spintelėmis – žodžiu, jokio puošnumo.
Pirmą sykį pas juos atvykusi K.Grybaitė pasiūlė gelbėti situaciją, koreguoti virtuvę, pakeisti sofos kojeles, kad baldas įgautų elegantiškesnę išvaizdą, bet Kipras tuoj pat nusprendė: „Netaupysime. Sofą lauk, viską darome taip, kaip reikia!“
„Turbūt įsižeis pusė Lietuvos, bet man daugelio taip pamėgtas skandinaviškas stilius nekelia jokių emocijų – vienas minkštasuolis, ant lubų kažkoks patronas iš „Senukų“, kelmas vietoj stalo. Kur čia jaukumas? Pigu. Mums norėjosi, kad užėjus į namus iškart būtų įspūdis“, – klaipėdietis neslėpė, kad stiliaus pasirinkimą lėmė ir noras pasipuikuoti, o įpusėjus interjero kūrimo darbams pats taip užsikrėtė svarovskiais, kad Deimantei net teko jį tramdyti. Kipras blizgučių panoro ant svetainės stalo, net durų rankenų.
„Teisybę sakė K.Grybaitė, kad beveik visi jos klientai tuo suserga“, – lyg ir iš savęs pasijuokė.
Užtat jis patenkintas įspūdžiu, kurį daro jų namai pirmą kartą čia apsilankiusiems. Kai į ne visai įrengtus namus užsuko abiejų močiutės, abi tiesiog apsalo nuo kristalų, veidrodžių... Net iš Lenkijos atkeliavęs kilimas pas Mikalauskus žvilga įaustais sidabro siūlais. Susižavėjimo naujais jaunos šeimos namais neslėpė ir viena Deimantės giminaičių šeima, kuri kaip tik žvalgosi sklypo naujam namui ir idėjų.
Kad žėrintys namai ir priežiūros pareikalaus, šeima nebijo – juk XXI amžiuje gyvena, Kipras nupirks robotukus, jie ir pasirūpins tvarka namuose.
„Kaip vieversėlis pasirodau namuose ir vėl išskrendu, tad kas nors turi padėti Deimantei“, – sakė projektų vadovu tarptautinėje kompanijoje dirbantis Kipras, kuriam dažnai tenka vykti į Daniją ir ten užtrukti mėnesį ar ilgiau.
Vos baigęs mokyklą eiliniu darbininku ten įsidarbinęs jaunas vyras iškart ėmė taupytis būstui. Nuo šešiolikos draugaujančiai porai niekada nerūpėjo barai, klubai, festivaliai ir kitos, atrodytų, būtinos jaunimui linksmybės. „Negyvenome šia diena. Taip esu išauklėta – gyventi reikia taupiai, todėl ir Kiprą pristabdydavau, kai jis per dažnai kavinėse norėdavo pietauti. Man, pavyzdžiui, keliauti labai patinka, bet kelionės brangiai kainuoja, todėl ne vienos atsisakėme“, – gyvenimo pamokomis dalijosi trejais metais už sutuoktinį vyresnė D.Mikalauskė.
Pirmoji jų bendra išvyka – Deimantės tėvų dovanota savaitės kelionė į Kretą. Tai buvo vestuvių dovana. Vėliau jie ne vieną kartą lankėsi Paryžiuje. Nenuostabu, kad meilės miesto fragmentas – piešinys – papuošė jų naujo miegamojo sieną.
