Prieš daugiau nei penkerius metus su architektėmis susipažinę užsakovai buvo gana konkretūs – jie norėjo itin privataus būsto su uždaru vidiniu kiemu.
„Vieta, kurioje iškilo šis būstas, yra gana tankaus užstatymo, tad užsakovai norėjo kuo labiau atsiriboti nuo kaimynų ir kartu turėti savo atskirą privatų pasaulį. Nors namų su vidiniais kiemais statyba labiau būdinga Pietų šalims, tokia koncepcija puikiai tiko mūsų klimatui“, – kalbėjo viena autorių architektė I.Prunskaitė.
Vidinis kiemas padiktavo viso gyvenamojo namo projektą – pagal jį išdėliotos kitos kambarių erdvės, kuriose vyksta judėjimas ratu, t. y. iš virtuvės galima patekti į svetainę, iš jos į darbo kambarį.
Interjere – gausu rytietiškų akcentų
Projektuodamos tokio tipo pastatą architektės susidūrė su nemažai iššūkių – baiminosi, jog uždaro kiemo koncepcija nepasiteisins, o viduje trūks šviesos, nes išoriniai namo langai gana nedideli, lyginant su vitrininiais langais į kiemo pusę.
„Galutinis rezultatas nudžiugino, šviesos čia tikrai netrūksta – saulės spinduliai krinta pro vidinio kiemo langus nuo ryto iki vakaro, apšviesdami vis skirtingą namų kertę. O vidinis kiemas tapo ne tik viso namo epicentru, bet ir pačia jaukiausia erdve“, – šypsojosi architektė.
Menininkų poros namų interjere gausu rytietiškų detalių – tai daiktai, kuriuos jie patys ar jų vaikai parsivežė iš įvairių kelionių, vieni jų atkeliavo iš Indijos, kiti iš Pakistano. Didesni antikvariniai baldai pirkti Lietuvoje, namuose gausu ir meno kūrinių, kurie čia užima itin svarbią vietą.
„Šis interjeras kupinas daiktų su istorija, bent jau taip juos vadina namų šeimininkai, mat jie visi turi mentalinį krūvį, t. y. kažką reiškia“, – aiškino I.Prunskaitė.
Namo kūryba – bendras darbas
Neprireikus ieškoti naujų interjero detalių, kūrėjos stengėsi kuo labiau prabrėžti namo erdvumą ir aukštas lubas. Tam pasitelktos įvairios gudrybes – virš vonios ir miegamojo kambario įtaisytos stiklinės lubos sukuria optinę didesnės erdvės iliuziją. Tokį pat įspūdį sukuria pažemintos vonios kambario durys bei virtuvės baldų tūriai.
„Sunku ir įvardinti šio būsto kūrimą tik mano ir mamos darbu, nes tai buvo bendras kūrybinis procesas kartu su užsakovais. Buvo smagu dirbti su šiais žmonėmis, nes žinojo, ko nori, turėjo aiškią savo pasaulėžiūrą ir suvokimą, kaip turėtų atrodyti jų namai“, – kalbėjo I.Prunskaitė.
Daugiau nei penkerių metų darbo rezultatas – harmoningas 210 kv. metrų būstas sostinėje, kuris, pasak architekčių, atvėrė naują požiūrį ne tik į būsto projektavimą, bet ir į pasaulėžiūrą.
