Rimantas dievina minimalizmą ir tai atsispindi visuose jo interjeruose. Neseniai Kalvų slėnio gyvenvietėje šalia Vilniaus įrengto namo šeimininkai irgi paprašė konkrečiai: interjero su kuo mažiau ir kuo natūralesnių spalvų.
Anksčiau gyvenusi trijų kambarių bute vilniečių šeima naujame name nenorėjo apsikrauti daiktais. Pageidavo, kad ne interjeras, o žmonės čia kurtų nuotaiką.
„Mes nenorėjome šimtų pagalvių, gėlių ar įrėmintų nuotraukų ant sienų. Ne tai namuose svarbiausia“, - sakė beveik 200 kv. metrų namo šeimininkė ir prisipažino, kad net kai kurie jų draugai stebisi tokiu išgrynintu interjeru.
„Būtent, šie užsakovai norėjo sterilių namų, - linksi galva Rimantas. - Nuo kokių daugelis lietuvių vis dar purtosi ir sako: brr, čia ne namai, o ligoninė“.
Ir tokiuose namuose visuomet turi tviskėti švara? Žinoma. Bet juk smagu gyventi tvarkingai, o kai nedaug daiktų, tvarkytis reikia mažiau.
Finansininkės specialybę turinti, tačiau šiuo metu nedirbanti, nes augina 9 mėnesių mažylę šeimininkė šypsosi: „Man patinka, kad namuose visur balta, tuoj pat matosi bet kokia dėmė, kurią galiu išvalyti. Mėgstu tvarkytis, tai nėra man prievolė“.
Rimantas neslėpė, kad jei tik leistų finansinės galimybės, savo šeimai jis greičiausiai įrengtų labai panašų namą. Mat 189 kvadratinių metrų būsto interjerą kūrė beveik kaip sau, o su kone bendraamžiais šeimininkais nuo pat pirmos pažinties dienos lengvai rado bendrą kalbą.
„Šio interjero esmė - paprastumas. Baltame fone išryškėja atskiri interjero elementai, sukurdami funkcines zonas ir jų tarpusavio ritmą. Aiški ir nesudėtinga erdvių planavimo logika, išgryninta architektūrinė pastato estetika, nuosaiki spalvų paletė, skoningi skandinaviško dizaino daiktai - tai pagrindiniai šių namų interjero dalyviai“, - vardijo kūrėjas.
Tiesa, vyresniosios dukros kambaryje spalvos tarsi sprogo . To pageidavo mergaitė, o dizaineris paisė mažosios norų.
