Į plotį, ne į aukštį
Likus kelioms savaitėms iki mirties Steve'as Jobsas užsakė išradingą architektūros stebuklą. S.Jobsas suprato, kad tai bus jo palikimas, jo darbo simbolis ir aukščiausio kūrybiškumo išraiška. Taip „Spiegel“ rašo apie naują „Apple“ būstinę, kurią sukūrė britų architektūros žvaigždė seras Normanas Fosteris.
„Geriausias biuras pasaulyje. Lyg nedidelis erdvėlaivis“, - sakė S.Jobsas, kai architektas pirmą kartą supažindino jį su idėja.
Panašu, jog tai bus brangiausia vadovų būstinė pasaulyje – gigantiškas, apskritas statinys, kurio apytikrė kaina – 3,7 mlrd. eurų (12,76 mlrd. litų).
Marko Zuckerbergo kompanijai „Facebook“ naujuosius namus, kurie kainuos 120 mln. JAV dolerių (apie 300 mln. litų), kuria architektas Frankas Gehry. Tai bus didžiulis darbo kambarys 3,4 tūkstančiams „Facebook“ samdinių.
„Mūsų mintis – sukurti idealią erdvę inžinieriams“ , - sako M.Zuckerbergas.
Logika paprasta: bendraujantys žmonėsi yra kūrybingi. Galiausiai turi išnykti visos ribos – net sienos ir grindys. Privačių kabinetų nebėra, net ir vadovai dirba bendroje erdvėje.
„Facebook“ sumanymas primena XX-ojo amžiaus pradžią, kai buvo statomi taip vadinami įmonių miestai, kuriuose apsistodavo gamyklų darbuotojai.
Jiems darbdavys parūpindavo ne tik pastogę, bet ir maldos namus, medicinos, teisininkų įstaigas. Vis dėlto viena priežasčių, kodėl sugriuvo senųjų įmonių pastatyti miestai, buvo ta, jog kompanijos primesdavo savo valią darbdaviams. Šiais laikais tai būtų garsiai neišsakyti pageidavimai, kad darbuotojai plušėtų nuo aušros lig sutemos, rašo online.wsj.com.
Šis mini miestas, kurio viduryje stovės „Facebook“ būstinė, savo architektūra primins studentų bendrabučius. Per komplekso vidurį bus nutiestas kelias, kuriuo bus galima praskrieti dviračiu.
Nuo „Apple“ ir „Facebook“ neatsilieka ir „Amazon“ vadas Jeffas Bezosas. Kaip rašo „Spiegel“, jis stato pirmąjį pasaulyje biosferinį pastatą: trys iš stiklo ir plieno sulipdyti statiniai, kiekvienas jų turi sukurtą ekosistemą, kurioje – ir savo mikroklimatas, ir botanikos zona.
Šiuos biurus sukūrė architektų įmonė NBBJ. Jie iškils vieno Sietle stovinčio dangoraižio pavėsyje.
Ta pati architektų įmonė gavo užsakymą sukurti būstinę vadovams gavo ir iš „Google“. Statant namus šios kompanijos darbuotojams, tiltais bus sujungti devyni pastatai, o ant kai kurių stogų numatyta įveisti parkus.
Visi projektai atspindi idealizuotos gamtos ir aukštųjų technologijų mišinį. Pavyzdžiui, „Apple“ nori, kad jų stovyklą energija aprūpintų tik saulės baterijos ir vėjo turbinos.
Dar viena bendra tendencija – architektūra auga į plotį, o ne kyla aukštyn.
Lyg save reguliuojantis kompiuteris
Neįprastos formos pastatas K29, atitinkantis aukščiausius A klasės biurų standartus, kyla ir Vilniuje.
Šio statinio architektūrinės dalies vadovas Aleksandras Gvildys iš architektų įmonės „Archinova“ lrytas.lt pasakojo, kad šiuolaikiniame biure svarbiausias tikslas – sukurti visapusiškai komfortišką aplinką darbuotojams.
Kiekvienai darbo vietai turi tekti daug dienos šviesos, ne mažiau svarbus ir subalansuotas oro vėdinimo, kondicionavimo bei kitų inžinerinių sistemų darbas. Anot A.Gvildžio, patogiam ir našiam darbui įtakos turi ir akustinis komfortas. K29 pastate suprojektuotas dvisluoksnis fasadas, kuris sugers triukšmą, sklindantį nuo Geležinio vilko gatvės ir Konstitucijos prospekto transporto mazgo.
Garso izoliacija bus integruota į atriumo balkonų turėklų sistemą bei į standumo branduolių apdailą. Numatytos ir akustinės lubos, triukšmą sugers kiliminė danga.
„Šiuolaikinis biuras tampa tarsi didelis, save reguliuojantis kompiuteris. Oro vėdinimą, kondicionavimą, saulės kontrolę reguliuojantys davikliai sujungti į visą pastatą valdančią sistemą“, - aiškino A.Gvildys.
Viena iš K29 suprojektuotų sistemų veiks taip: vasaros naktimis automatiškai atsivers specialiai tam fasade bei stoglangyje skirti langai. Sukūrus kamino efektą vėsus oras, perėjęs per pastatą, atvėsins ir išvėdins patalpas.
Oro kondicionavimo sistema naujajame biurų pastate neveiks tol, kol automatiniai davikliai fiksuos komfortiškas mikroklimato sąlygas.
Nyksta sienos
Anot A.Gvildžio, kuriant naujus biurų pastatus, vis rečiau planuojami koridorinio tipo biurai. Nors lietuviai, priešingai nei skandinavai, mieliau dirba kabinetuose, tačiau ir pas mus populiarėja atviro plano biurai, kai net vadovai sėdi bendroje salėje su darbuotojais.
Architektė Ieva Prunskaitė sako, kad sprendimai, kaip suskaidyti erdves, priklauso nuo įmonės vystomos veiklos.
Vienos pageidauja erdvės, kuri galėtų būti pritaikoma posėdžiams, pietų pertraukėlėms, neoficialiems bendradarbių pašnekesiams. Kitos siekia, kad zonos būtų suskirstytos pagal darbų pobūdį. Jei reklamos pardavėjai bendrauja su direktoriais, o šie – su programuotojais, tai šie ryšiai atsispindi planinėje patalpų struktūroje.
„Atsiranda nauja tendencija: įmonių vadovai ima labiau rūpintis žmonių gerove, biurai tampa jaukesni, labiau primenantys namus. Ne viename biure esame projektavę atskirą erdvę, skirtą pokalbiams telefonu. Keisčiausių atributų gali turėti poilsio patalpos: smiginį, televizorių su vairalazdėmis kompiuteriniams žaidimams žaisti, kavinės nuotaiką kuriantį barą, erdvę kepsniams kepti“, - pasakojo I.Prunskaitė.
Ji teigia, kad vos įėjus į biurą turi atsispindėti įmonės veiklos specifika. „Esu mačiusi naftos gaminiais prekiaujančios įmonės biurą. Jos dideliame prabangiame vestibiulyje buvo pripiltas naftos baseinas, kuriame pro stoglangį atsispindėjo dangus“, - pavyzdį pateikė architektė.
Biurai išmanėja
I.Prunskaitė sako, kad Lietuvoje galima aptikti biurų, kuriuose valo orą ir jaukumo teikia augalų siena, o garso kolonėlės taip paslepiamos sienoje, kad net neįtartum, jog čia jos yra.
Užsienyje kuriant biuro interjerą žaidžiama dar įdomiau: reguliuojamas ne tik šviesos intensyvumas, drėgmė, bet ir kvapai ar net garsai. „Teko matyti biurą, kuriame sklinda kvapai, o prie jų derinami garsai, pavyzdžiui, jūros ar lietaus“, - kalbėjo pašnekovė.
Anot jos, tobulėjantis internetinis bendravimas, debesų kompiuterija leidžia duomenis pasiekti iš bet kurio pasaulio taško. Todėl dingsta poreikis įmonės darbuotojams sėdėti vienoje erdvėje. Tai pagimdė naują biurų rūšį: bendroje erdvėje dirba skirtingų specialybių žmonės, kurie nuomojasi darbo vietą.
Taupumas ir dar kartą – taupumas
Kalbėdami apie šiandieninį biurų pastatą pašnekovai pabrėžia – jam būtinas energetinis efektyvumas.
„Mano žiniomis, dauguma šiuo metu Vilniuje projektuojamų ir statomų administracinių pastatų energetinio efektyvumo kartelę iškėlė tikrai aukštai“, - lrytas.lt sakė architektas A.Gvildys.
„Pastato šiluminės charakteristikos turi būti geros, kad žiemą sąskaitos būtų mažos. Vasarą pastatai perkaista dėl prastų langų ar dėl to, kad neįdiegti reikiami architektūriniai sprendimai, pavyzdžiui, žaliuzės ant fasado“, - pasakojo Evaldas Prižginas „Quadrum“ verslo centro projektų vadovas.
Bendrosios patalpos, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė „Quadrum“ bus apšviesta LED šviestuvais. Numatyta ir pačias darbo vietas apšviesti tokiais šviestuvais. Tačiau, kaip sakė E.Prižginas, bus laukiama paskutinio momento: technologijos greitai keičiasi, todėl po metų gali atsirasti dar labiau energiją taupančių sprendimų.
Statant „Quadrum“ verslo centrą bus naudojamos šalčio sijos, kurios leidžia patalpas vėsinti tolygiai ir neskleisti garso.
„Kai įgyvendinome vieną projektų, nuomininko darbuotojai pradėjo reikalauti, kad būtų galima į darbą atvažiuoti dviračiais. Todėl šiame projekte požeminėje aikštelėje padarėme dviračių stovus. Įrengsime persirengimo kabinas, dušus ir drabužių džiovyklas“, - kalbėjo E.Prižginas.
Kad galimybė objektą pasiekti pėsti ar dviračiu didelis privalumas, sakė ir architektas A.Gvildys.
Gudri automobilių aikštelė
Sostinėje kyla dar vienas biurų pastatas – energetinio naudingumo A klasės „Grand office“. Jį stato „YIT Kausta“.
Kaip pasakojo įmonės generalinis direktorius Kęstutis Vanagas, visos pastato inžinerinės sistemos bus valdomos centralizuotai. Ji leis koreguoti tiek šildymą, tiek pastato vėdinimą skirtingu paros laiku. Vėdinimo sistemos sureguliuotos taip, kad nebūtų prarandama šiluma: oras išvalomas ir vėl grąžinamas į patalpas jo neatšaldžius.
„Pagrindiniai šiuolaikinio biuro reikalavimai: patraukli vieta, gera infrastruktūra, pakankamas automobilių stovėjimo vietų skaičius, šiuolaikinės vidaus inžinerinės ir IT sistemos, užtikrinančios komfortiškas darbo sąlygas, - lrytas.lt pasakojo K.Vanagas. - Projektuojant „Grand office“ imtasi priemonių, kad pastato inžinerinių sistemų keliami garsai būtų minimalūs“.
Šiame pastate nutarta montuoti varstomus langus. Anot K.Vanago, tai didina psichologinį komfortą. Biuro fasadams parinkti langai su dvigubais stiklo paketais, o visa fasadinė sistema – su minimaliais šalčio tiltais.
Automobilius į požeminę stovėjimo aikštelę įleis mašinų numerius atpažįstanti sistema. Tie, kurie važinės elektromobiliais, galės įkrauti akumuliatorių – numatyta įrengti tam skirtas stoteles.
