„Šiuolaikiškos sintetinės kiliminės dangos yra sintetinės, tačiau antialergiškos, antistatinės ir labai patvarios, be to – dar ir lengvai prižiūrimos. Tiesa, kalbu apie tokias dangas, kurių kvadratinio metro kaina prasideda nuo 150 litų“, - sakė A.Kondratas.
Samanų spalvos kilimine danga neseniai jis išklijavo visą gyvenamąją erdvę savo šviežiausiai sukurtame interjere viename Vilniaus kotedžų.
Apskritai, šis architektas yra įsitikinęs, kad grindys - pats svarbiausias dalykas namuose ir tik jas išsirinkus, toliau galima dėlioti bendrą interjero vaizdą bei nuotaiką.
„Klientui visada leidžiu pačiam nuspręsti, kokių jam reikia grindų. Savo nuomonės šiuo klausimu niekada primygtinai neperšu, nes tai yra labai individualu. Na, nebent žmogus nežino, kokia dabar yra grindų pasiūla ir įsivaizduoja, kad grindys tai – plytelės, laminatas ir parketas. Tada pristatau visas įmanomas alternatyvas, tačiau galutinį žodį taria jis“, - sakė architektas.
Jau šimtą kartų jis įsitikino, kokie gi skirtingi yra klientai – kas vienam yra privalumas, kitam gali būti trūkumas. Arba atvirkščiai.
Pavyzdžiui, vieniems grindų danga privalo būti itin atspari ir ant virtuvės grindų užtiškusi ineišsivalanti riebalų dėmė ar subraižytas parketas gali kelti depresiją, kitiems - tai natūralus dėvėjimosi procesas, nekeliantis jokių nepatogumų.
Kokių grindų A.Kondratas nerekomenduotų rinktis? Epoksidinių (poliuretaninių) liejamų ir laminuotų grindų, taip pat - pigiausio parketo.
O patartų? Žinoma, kokybiškas medines parketlentes ar medžio masyvo lentas - plačias, poros metrų ilgio, išskirtinės medienos ar gražiu atspalviu tonuotas. Jei ne kaina, matyt, daugybė žmonių tokias rinktųsi. Už kvadratinį metrą, be klojimo darbų, už jas prašoma nuo 250 litų.
Pastaruoju metu pamėgta pigesnė ir gerokai atsparesnė alternatyva medinėms grindims – PVC lentelės, idealiai imituojančios medienos tekstūrą ir faktūrą, tinkamos kloti ir drėgnose patalpose – vonios kambariuose, sanmazguose.
Paprastai Adomo klientų interjeruose taikoma kelių rūšių grindų dangos. Iš lovos itin smagu žengti ant minkšto kilimo, todėl architektas įsitikinęs, kad būtent šiame kambaryje labiausiai tinka storo plauko minkšta kiliminė danga, vaikų kambariuose – natūralios grindų dangos (linoleumas, marmoleumas, kaučiuko danga).
Minėtame kotedže architektas virtuvės zonoje pirmą kartą grindims panaudojo kompozicinę plokštę, kuri dažniausiai naudojama fasadų apdailai, vaikų žaidimų aikštelėse, laboratorijose. „Tai itin atspari, plona, bet kartu labai tvirta ir graži danga“, - džiaugėsi atradimu architektas.
Ar užsakovai nebijojo tokio eksperimento?
„Jokiu būdu nerizikuočiau siūlyti tai, ko nežinau, - šypsosi Adomas. - Šį kelių medžiagų lydinį puikiai pažįstu, ne vieną stalviršį iš jo esame pagaminę, o šį kartą plokštę apvertėme kita puse ir ji puikiai tiko grindims“, - sakė Adomas. Rezultatas – įdomus sprendimas, kai virtuvės grindys ir stalviršis – vienodi. Jis jaučia, kad ši idėja prigis ir kituose jo sukurtuose interjeruose.
Augio Narmonto nuotraukų galerijoje - kiek didesnio nei 150 kv. metrų kotedžo interjeras. Loftą primenantis būstas įsikūręs per du aukštus ir dar užlipęs į antresolę. Šiame būste įsikūrė keturių asmenų šeima - jiems buvo įrengti du miegamieji, svetainė kartu su virtuvės zona, holas su darbo kambariu, vonios kambarys.
