Į beveik 300 konkursui pateiktų projektų lietuvės įkurtos dizaino studijos "Absurdo idėjos" veikla tarptautinės vertinimo komisijos narius sužavėjo labiausiai - moteris įrodė, jog prie klimato apsaugos galima prisidėti paprasčiausiais darbais.
Ketverius metus į sąvartynus išvežamų atliekų kiekį Jurgita mažina juos paversdama į naujus kūrinius - papuošalus, baldus, interjero detales, rankines ir įvairius aksesuarus.
Savo veikla ji stengiasi sudominti ir kitus. Todėl džiaugiasi, kai žmonės ne prašo sukurti jiems vieną ar kitą daiktą, o patys imasi įrankių.
"Tiesą pasakius, nelabai gilinausi į konkurso esmę: man tiesiog pasiūlė sudalyvauti, aš ir užpildžiau anketą", - numojo ranka.
Fotografuoti plakatams EK konkurso nugalėtoją specialiai iš Vokietijos atskrido du fotografai. J.Jakubauskaitė pakvietė juos į Maleckažemį.
Du vyrai apstulbo pamatę, kaip jauna moteris tvarkosi - vos per mėnesį viena išrūšiavo dešimtmečius kaimiečių kauptas šiukšles, išsivalė šabakštynu virtusį kiemą.
Didžiausią įspūdį jiems paliko kylantis namelis. Nors jis nedidelis, bet ir ne šuns būda. Norint tokį suręsti, reikia išmanyti statybas.
"Aš juk atestuota architektė, - šypsojosi Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventė. - O jei ko ir nežinau, viską išsiaiškinu internete.
Vokiečiai ilgai negalėjo patikėti, kad Jurgita viena vaikišku kastuvu iškasė devynias namo poliams skirtas duobes, kurių kiekviena - pusantro metro gylio.
"Aš ir betoną pati pasiruošiau", - šypsojosi.
Kieme prisikasė žvyro, jį sijojo, maišė su cementu ir taip pasigamino daugiau nei šimtą kibirų betono. Sunkiausia buvo į 3,5 metrų aukštį iškelti stogo gegnes. Pirmas bandymas buvo itin nesėkmingas - moteriai nugriuvus skilo šonkaulis. Tačiau įsisukusi į medicininį įtvarą ji dirbo toliau.
Utenos statybinių medžiagų parduotuvėje susipirko visą ten buvusią nukainotą medieną, šiltinamosios vatos ir brokuotų langų.
Stogo dangai pritrūko pinigų, tad šiemet nuo kritulių užsidengė specialia plėvele. Architektė apskaičiavo, jog namas jai atsieis maždaug 10 tūkst. litų.
Kam jai to reikia: 4 hektarų žemės, šimto metų senumo vėjo perkošiamų trobesių, tonos išrūšiuotų atliekų ir pačios renčiamo, atsiprašau, namelio ant vištos kojelės?
Juk turi puikius namus, kuriuose liko gyventi programuotoju dirbantis jos širdies draugas Algis (51 m.) ir peterbaldų veislės katinas Bonis.
"Noriu gyventi jaukiai ir patogiai", - ramiai sakė Jurgita.
Gyvenime ir kūryboje ji neturi jokių stereotipų, normų ir laužo visus rėmus, trukdančius jai laisvai mąstyti.
Nuolat jutusi nepriteklių, Jurgita visada svajojo gyventi Vilniaus senamiestyje.
Kadangi vaikystėje neturėjo tiek, kiek turėjo jos bendraamžiai, vos atsiradus finansinėms galimybėms ji puolė be saiko pirkti vis brangesnius daiktus.
O būdama vos 24 metų įsigijo savo svajonių namus - keturių kambarių butą su vaizdu į Gedimino kalną. Tuomet ji dirbo vienos įmonės verslo plėtros skyriuje, rūpinosi parduotuvių įvaizdžiu, o po darbo privačiai kurdavo interjerus. Užsakymų jai niekada netrūko, tad ir savo būstą sostinės senamiestyje įsirengė taip, kaip svajojo, - itin prabangiai.
"Su itališkais šviestuvais, kainavusiais keliasdešimt tūkstančių litų", - dabar jau su neslepiama ironija kalbėjo Jurgita.
Tačiau vieną dieną jos išpuoselėtame bute prakiuro stogas. Ir tada prasidėjo ne vienus metus trukusi kova už teisę turėti stogą virš galvos. Kovą Jurgita pralaimėjo.
"Daugiabutis mane tiesiog pribaigė. Mūsų name - 12 butų, o tai reiškia dvylika skirtingų šeimų. Vieniems jų rūpi aplinka, kurioje gyvena, kitiems - viskas dzin.
Vieni remontuojasi, tvarkosi, o kiti laukia sugrįžtant buvusios valdžios, kuri viską už juos padarytų", - kaimynų elgesiu stebėjosi Jurgita.
Nors valdininkų durų varstymas atėmė daug laiko, J.Jakubauskaitė siekė, kad būtų persvarstytas pastatų administravimo įstatymas, siūlė, kaip mažinti daugiabučių gyventojų abejingumą.
"Tikėjau, kad man pavyks, - juk norėjau tik suremontuoti stogą. Siūliausi sumokėti už čerpes, balkonų taisymą, kad tik man nereikėtų maldauti kiekvieno kaimyno parašo, patvirtinančio, jog jie sutinka, kad bus tvarkomas stogas", - pasakojo Jurgita.
Pasirašė du kaimynai. Teisybės ieškotoja pavargo ir nusivylė. Tada dar apskaičiavo, kiek per metus išleidžia nuomodama 42 kvadratinių metrų patalpas, kur įkurta jos dizaino studija "Absurdo idėjos", ir per dieną apsisprendė - dingsta iš Vilniaus.
Maleckažemio kaime parduodamus trobesius susirado per savaitę. 20 tūkst. litų už juos ir 4 hektarus žemės pasirodė tinkama kaina ir ji netrukus ten persikraustė.
Sunku buvo tik pirmą mėnesį. Mat ten nebuvo nė vieno jungiklio ar čiaupo, kurį paspaudus ar pasukus ką nors gauni - šviesos ar vandens. Vandens kasryt parsinešdavo iš kaimynų šulinio, o valgį gaminosi ant laužo.
Vėliau jos naujuose namuose buvo įvesta elektra. Po to išsiaiškino, jog jos sklype teka požeminis šaltinis, Jurgita jį rado ir atsikasė.
Ir dabar tai vadina patogiu ir jaukiu gyvenimu?
"Čia atradau erdvę, kurioje tik aš sprendžiu, kaip elgtis. Kada remontuoti stogą, šluoti kiemą ar tvarkyti kelią.
Čia mano gyvenimas nepriklauso nė nuo vieno kaimyno ar valdininko. Čia galėsiu ramiai kurti, nevarginama jokių biurokratinių ir kitokių nuo manęs nepriklausančių aplinkybių", - džiaugėsi Jurgita.
Jos galvoje jau knibžda daugybė idėjų - kokias dirbtuves įkurs, kaip organizuos kūrybines stovyklas našlaičiams ir kaip augins avis.
Buvusi uoli vartotoja dabar skaičiuoja, jog kaime galima pragyventi tris keturis kartus pigiau nei mieste. O kai poreikiai mažesni - mažiau teks ir dirbti.
Jai nebereikia uždirbti visų pinigų, priešingai - gali imtis labdaringos veiklos, rengti socialinius projektus ir padėti vaikams, kuriems padėti negali jų tėvai. J.Jakubauskaitė nori išmokyti juos tikėti, kad nieko nėra neįmanoma.
"Tik reikia išlipti iš standartų dėžės, kad pamatytum, jog galimybės yra tokios pat beribės kaip ir fantazija", - ragino EK konkurso nugalėtoja.
Įvertinta ne vienu apdovanojimu
J.Jakubauskaitė užaugo Grigiškėse. Nuo vaikystės geriausi draugai buvo atsuktuvas ir plaktukas. Nelankiusi jokios dailės mokyklos įstojo ir baigė VGTU Architektūros fakultetą.
Kitokio dizaino studiją "Absurdo idėjos" įkūrė prieš ketverius metus. Jos dirbtuvėse iš šiukšlių krūvos atsiranda originalių šviestuvų, baldų, interjero detalių, rankinių, aksesuarų ir daugybė kitokių daiktų.
Šiuo metu jos kolekcijoje yra ne tik architektūros studijų bakalauro diplomas, bet ir diplomas už geriausią verslo idėją, daugybė padėkų, naujausias -- apdovanojimas už geriausią kovos su klimato kaita sprendimą Lietuvoje, įteiktas Europos Komisijos.
Šią savaitę sostinės Užupio menų inkubatoriuje buvo surengta jos pirmoji personalinė darbų paroda, čia Jurgita rengia ir užsiėmimus visiems, kurie nori išmokti pasigaminti kotokį dizainą.
