„Turime puikų Nacionalinės koncertų salės projektą ir šiandien jau turime jam statybos leidimą. O galutinai susiderinę su Vyriausybe finansavimo ir valdymo aspektus, skelbsime tarptautinį rangos konkursą“, – sakė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Kompleksas pasaulinio lygio koncertams
Daugiafunkcis meno centras bus statomas pagal tarptautinį architektūros konkursą laimėjusios ispanų architektų studijos „Arquivio architects“ projektą. Rūmai suprojektuoti taip, kad tiktų aukščiausio lygio klasikinės muzikos koncertams, o Lietuvos orkestrai pagaliau turėtų puikios akustikos sales ir repeticijoms, ir koncertams.
Akustinius sprendimus Didžiajai koncertų salei, kuri talpins iki 1600 klausytojų, kūrė viena garsiausių pasaulyje akustikos įmonių – japonų „Nagata Acoustics“. Kaip tik reiklumas garso kokybei svarbus tam, kad čia būtų galima kviesti aukščiausio lygio klasikinės (simfoninės ir kamerinės) muzikos atlikėjus. Žinoma – nepamirštant šalies muzikantų, kurie čia galės ir repetuoti. Tokio dydžio akustinės salės Lietuvoje nėra.
Daugiafunkcė Mažoji salė bus skirta profesionalaus scenos meno kolektyvams, talpins 500–900 žiūrovų. Trečioji, „Tautos namų“, salė bus skirta konferencijoms, ekspozicijoms, renginiams ir edukacinei veiklai.
Komplekse bus įrengta ir repeticijų salė, kuri leis maksimaliai išnaudoti didžiąją salę renginiams, taip pat suteiks galimybę komplekse vienu metu dirbti keliems orkestrams.
Kuriamas akustinis modelis
Rengiantis Nacionalinės koncertų salės statybai, gruodžio pabaigoje pradedamas kurti akustinis Didžiosios salės maketas. Dešimt kartų sumažinta Didžiosios salės replika, planuojama, iki kovo 1 d. bus pastatyta buvusiuose Statybininkų kultūros rūmuose (Vytenio g.).
Akustinis modelis – archajiška technologija, iki šių dienų naudojama aukščiausios klasės koncertų sales projektuojančių japonų akustikos specialistų. Tokiu būdu praktiškai išbandomi teoriniai skaičiavimai: garso dažnis yra proporcingai pritaikomas modelio masteliui ir suprojektuojama tinkamiausia salės akustika.
Kai akustiką išbandys garso specialistai „Nagata Acoustics“, akustinis modelis bus atvertas ir visuomenei.
Tvarkoma būsimų rūmų aplinka
Šalia koncertų salės bus kuriamas sodas su lauko meno ekspozicija, apžvalgos aikštelė, numatyta vieta ir kavinei. Bus įrengta požeminė 54 automobilių ir 15 autobusų vietų stovėjimo aikštelė.
Kartu tvarkoma ir aplinka, pirmiausia Nacionalinės koncertų salės prieigose esančios senosios evangelikų kapinės – Liuteronų sodas, kuris pertvarkomas grąžinant sovietmečiu nukeltus antkapius, pėsčiųjų takų trajektorijas koreguojant taip, kad jie apeitų palaidojimų vietas. Lapkritį kartu su Liuteronų bendruomene buvo pagarbiai perlaidoti archeologinių tyrimų metu čia aptikti žmonių palaikai.
Jau netrukus bus pradėta tvarkyti ir aplinkinė teritorija – Tauro kalnas, kur bus atnaujinti pėsčiųjų takai, sutvarkyta aplinka. Jais bus patogu naudotis įvairių fizinių galių žmonėms. Įrengus pėsčiųjų viaduką bus patogesnis pėsčiųjų judėjimas tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio. Atliekant šiuos darbus pavyks išsaugoti beveik visus 1200 Tauro kalno medžių. Šalinami bus 23 medžiai – daugiausia dėl čia projektuojamo viaduko, kurių praradimas bus kompensuotas naujais sodinukais.
Koncertų salės finansavimas
Preliminariais skaičiavimais, Nacionalinės koncertų salės statyba (be darbų priežiūros išlaidų) kainuos 100,6 mln. eurų. Lėšos, planuojama, jam turėtų būti skiriamos iš Kultūros ministerijos biudžeto (valstybės finansavimas), Vilniaus miesto savivaldybei galimai prisidedant finansavimu vienai iš komplekso dalių – „Tautos namų“, kas sudarytų apie 8 proc. sąmatos.
Valstybės finansavimo poreikis atsirastų tik 2024 metais. 2023-iaisiais suplanuotas pasirengimas tarptautinio rangos darbų konkurso pirkimui ir pats konkursas, kurio galutinių rezultatų tikimasi 2024 m. pirmą ketvirtį.
Nacionalinės koncertų salės statytojas, planuojama, bus Vilniaus miesto savivaldybė, kuri šią funkciją pagal kompetenciją patikės Vilniaus vystymo kompanijai. Objekto valdytojo – operatoriaus klausimas bus sprendžiamas vėliau.
