„Mokslo salos“ projekto vizualizacijose visada buvo rodomas apželdintas pastato stogas, o pats statinys gražiai įsiliejęs į aplinką.
Po centro atidarymo pernai gruodžio mėnesį kauniečiai pastebėjo, kad šio sprendimo neliko arba „Mokslo sala“ dar neužbaigta ir darbus teks tęsti pavasarį.
Pastatą projektavęs architektas Gintautas Natkevičius patvirtino, kad pradinė idėja buvo „Mokslo salos“ pastatą apželdinti daugiau, paliekant tik kietos dangos takus ar jų fragmentus, pavyzdžiui, prieiti prie disko.
„Lietuvoje vyraujančių orų sąlygomis tokio dydžio visiškai apsodinto stogo priežiūra, ypač žiemą, būtų itin sudėtinga. Taip pat būtų reikėję keisti pastato konstrukcijas iš esmės ir atsisakyti jo grakštaus minimalizmo vizijos“, – aiškino žinomas architektas.
Projektavimo metu architektams kilo mintis įrengti stogą tarsi aikštę su žemaūgiais, ištisus metus žaliuojančiais želdiniais, todėl dabar lankytojai turi ne tik fragmentinius takus ir ribotą praėjimą, bet ir gana didelį plotą, skirtą pasivaikščiojimams, miesto apžvalgoms, fotosesijoms, renginiams ar šventėms.
„Nors žaluma į stogą integruota simboliškai, tai nesutrukdė pastatui harmoningai įsilieti į Nemuno salos pakrantės reljefą. Pastarųjų metų patirtis rodo, kad šis sprendimas pasiteisino tiek funkciškai, tiek estetiškai ir parko bei „Mokslo salos“ lankytojų yra labai mėgstamas“, – tikino G.Natkevičius.
Architektas atskleidė dar vieną didelį pasikeitimą nuo pirminio projekto, nors lankytojai jo net negali pastebėti.
„Pagal pirminę idėją turėjo būti dar vienas pastato aukštas po žeme. Tokiu atveju apatinės pastato dalies konstrukcija būtų panaši į didelį baseiną“, – sakė G.Natkevičius.
Žemutinis aukštas būtų atsidūręs žemiau Nemuno vandens lygio, todėl būtų tekę imtis ir baseinams įrengti būtinų sprendimų.
Pasak architekto, šios idėjos atsisakyta dėl darbų sudėtingumo ir naudojimo patogumo. Nebeliko poreikio įrengti papildomą liftą, laiptus.
„Apatinio aukšto sąskaita esamas pastatas prasiplėtė į galus“, – aiškino G.Natkevičius.
Pasak jo, tokie pokyčiai – normalus reiškinys, nes pradinės idėjos dažnai smarkiai skiriasi nuo galutinio rezultato.
