V. Putvinskio gatvės 54-asis pastatas yra vienas iš Kauno tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių.
1938–1939 metais jame veikė ir Vengrijos karalystės garbės konsulatas.
Dabar keturių butų name įsikūrę gyventojai.
Sovietmečiu durys nukentėjo
Šio daugiabučio gyventoja sakė, kad drauge su kaimynais nori puoselėti tarpukario palikimą.
„Pasinaudodami savivaldybės paveldotvarkos programa pastato fasadą atnaujinome prieš 8 metus.
Durys yra svarbus visos architektūrinės visumos elementas.
Būtent durys pasitinka į pastatą įeinantį žmogų ir sukuria tam tikrą nuotaiką.
Suprasdami tai kreipėmės į atestuotą paveldo tvarkybos specialistą Luką Jaskelevičių, kad jis ir nuo durų nupūstų laiko apnašas“, – pasakojo moteris.
Sovietmečiu durys ne kartą buvo dažytos, pakeisti ir jų stiklai, rankena, bet kaunietė džiaugėsi, kad jų būklė vis dar buvo tinkama restauruoti.
Pirmasis autorinis darbas
Restauratorius L. Jaskelevičius atskleidė, kad tarpukario namuose dažniausiai būdavo įstatomos iš pušies rėmo, faneros pagamintos ir ąžuolo lukštu apmuštos durys, todėl jos atrodydavo tarsi ąžuolinės.
„Restauruoti šias duris nebuvo labai lengvas darbas. Prasčiausios būklės buvo durų išorinė pusė, bet pavyko pakeisti abiejų pusių paviršiaus lukštą ir atkurti originalią durų spalvą.
Dar sudėtingiau buvo atnaujinti durų varčią ir staktą, nes tai reikėjo daryti dirbant tiesiog vietoje“, – pasakojo restauratorius.
Vietoj sovietinių stiklų jis įstatė stiklo paketus, tačiau atkūrė stiklo pakraščių profilius.
Įstatė ir naują žalvarinę bumbulo formos rankeną – tokios dažniausiai ir būdavo naudojamos tarpukariu.
„Anksčiau dirbau su komanda. Esame restauravę penkių Kauno tarpukario pastatų duris.
Šios durys buvo pirmas mano autorinis darbas.
Kol restauruoti durų nereikėjo, į šias detales dėmesio kreipdavau mažiau, o dabar visada apžiūriu, kaip atrodo tarpukario pastatų durys“, – pasakojo meistras.
Daugėja norinčiųjų išsaugoti
L. Jaskelevičius sakė pastebėjęs, kad nemažai durų pakeistos naujomis metalinėmis.
„Būna atvejų, kad durys neišlikusios arba restauruoti jų nebeįmanoma.
Taip pat dalis gyventojų nevertina autentikos, nori, kad pastate būtų šilčiau ir saugiau, todėl renkasi naujas duris“, – apgailestavo restauratorius.
Vis dėlto vyras džiaugėsi, kad daugėja kauniečių, kurie nori, kad istorinių pastatų durys būtų restauruotos.
„Tai kainuoja brangiau, negu pirkti naujas duris, tačiau žmonės vis labiau suvokia, kad vertybes reikėtų saugoti“, – sakė L. Jaskelevičius.
