„Suvienijome jėgas su užsakovu ir bendruomene, kad inicijuotume „Gyvenimo saloje“ planą Vuhane (Kinijoje)“, – sakė architektūros studijos „Advanced Architecture Lab“ architektas.
Pagal šį planą iš viso bus sukurta keletas tokių salos namelių ir ištirtos grįžimo į gamtą galimybės, pasitelkiant įvairias erdvines formas. Šis namas yra natūralios statybos plano dalis ir yra pirmasis „Wiki World“ užbaigtas salos namelis.
Atostogų oazė – taip architektai pavadino šią vietą. Tai oazė – įsikūrusi mažytėje salelėje ežero viduryje, tokioje mažoje, kad, atrodo, joje vos telpa šis namelis.
„Atsižvelgdami į salos artumą aplinkai, mes įsivaizdavome kajutę kaip introspekcinę erdvę, kuri kiek įmanoma labiau apimtų salą. O užsakovas pageidavo namo, kuris pernelyg staigiai neišsiskirtų, todėl pastato fasadą nudažėme žaliai ir taip sukūrėme išskirtinę atostogų oazę“, – teigė architektas.
Atskiroje ežero saloje pastatytas namas yra beveik tokio pat dydžio kaip ir pati sala.
Turbūt mintyse kiekvienas turi susikūręs savo asmeninę svajonių oazę. Tačiau ši oazė primena miniatiūrinę pilį, į kurią galima patekti per prieplauką, vedančią į vidinį kiemą.
Namo viduje yra du miegamieji ir svetainė, sujungti siauru koridoriumi, taip sukuriant asmeninę žaliąją karalystę, laukinius namus, būdingus tik vienišai salai.
Šioje užsakovo oazėje taip pat yra privatus vidinis kiemas ir paslaptingos paslėptos erdvės. Iš plačios terasos galima žvelgti į vandenį arba į žvaigždėtą dangų – tai ramus ir išskirtinis prieglobstis.
Atvykti į oazę reikia maža medine valtele. Ši vieta gali pasigirti ir nediele prieplauka, kurioje galima žvejoti. Pro siaurą prieplaukos koridorių galima patekti į savo privačią, introspekcinę valdą.
„Suprojektavome siaurus koridorius, kurie sklandžiai susilieja su išorinėmis sienomis ir jungia du miegamuosius, svetainę ir vonios kambarį. Pagrindines funkcines erdves konceptualizavome kaip atskirus namus, o ne paprastus kambarius.
Kiekvienas namas šioje vietovėje turi langus nuo grindų iki lubų, užtikrinančius, kad net ir introspektyvioje erdvėje nesijaustume pernelyg suvaržyti. Pusė šios erdvės skirta kiemui, o kitoje pusėje, atgręžtoje į vandenį, įrengėme įrėminantį vaizdą. Čia galima kūrenti laužą, žvejoti ir susirinkti į vakarėlius, sukuriant daugiafunkcinę erdvę, kurioje švenčiamas apylinkių grožis ir salos gyvenimo ramybė“, – pabrėžė architektas.
Visas pastatas pagamintas iš sluoksniuotos medienos, o kiekvienas netaisyklingas komponentas ir mazgas suprojektuotas ir pritaikytas naudojant skaitmeninę technologiją, taip pasiekiant 100 proc. visiško surinkimo konstrukciją.
Kliento, kaip menininko, tapatybė paskatino galutinai nuspręsti šį namelį suvokti kaip gryną eksponatą gamtoje. Standartinio atsakymo, kaip gyventi, nėra, kiekvienas tikisi, kad jo gyvenamoji vieta gali perteikti jo paties gyvenimo supratimą, nes menininko akimis ir namas dykumoje yra meninės vizijos dalis.
Šioje statybų koncepcijoje pabrėžtinai išsaugomas kiekvienas medis, išlaikomas originalus miško ir žemės ūkio paskirties kelias ir tekstūra, visi nameliai yra savadarbiai surenkamieji mediniai statiniai, kuriuos kartu stato komanda ir naudotojas.
Todėl ir šis namelis įgyvendina kliento lūkesčius gyventi vienam. Prie jo artėjama valtimi, o atvykimo procesas yra ypač paslaptingas ir sudėtingas. Grynai žalias medinis namelis privers pasijusti pasiklydusiu. Čia girdisi tik vėjas, paukščiai ir vabzdžiai, naktį galima drąsiai kapoti malkas ir kūrenti ugnį, vaikščioti basomis tiek lauke, tiek viduje. O išvykimas iš šios vietovės pažymi ilgą kelionę atgal į triukšmą.
