Statinio apsauga
2019 m. balandžio mėn. liepsnoms užgesinti prireikė daugiau nei penkių valandų. Kai gelbėtojams pavyko patekti į katedrą, tapo akivaizdu, kiek nedaug trūko, kad statinys sugriūtų, tačiau varpinės bokštai, vitražiniai rožiniai langai ir neįkainojami meno kūriniai iš esmės liko nepaliesti.
Neatidėliotinas prioritetas buvo stabilizuoti likusią konstrukciją, užkirsti kelią tolesnei griūčiai ir pašalinti nuolaužas. Tam reikėjo daugiau nei dvejų metų. Pradinės neatidėliotinos priemonės apėmė 1 300 meno kūrinių evakuaciją ir didelių nuolaužų išvalymą. Buvo sukurtas slankiojantis „skėtis“, kuris laikinai pakeitė sugriuvusias stogo dalis.
Svarbiausi konstrukcijos stabilizavimo darbai buvo sutelkti į skliautų ir skraidančių kontraforsų sutvirtinimą, po to buvo demontuojami susipainioję ir pažeisti pastoliai, kurių 220 tonų svoris kėlė grėsmę plonoms katedros sienoms. Nuotoliniu būdu valdomi robotai buvo pasitelkti nuolaužoms, suskilusiems akmenims ir apanglėjusioms sijoms išvalyti, tačiau visi statinio fragmentai buvo kruopščiai surūšiuoti ir suklasifikuoti dėl jų archeologinės ir mokslinės vertės.
Visame statinyje buvo sumontuoti jutikliai, kad būtų užfiksuoti bet kokie struktūriniai poslinkiai, o medinės arkos buvo sumontuotos atramoms paremti, kol buvo vertinama jų būklė. Viduje buvo pastatyti daugiau kaip 80 pėdų (apie 25 metrų) aukščio pastoliai, kad būtų galima prieiti ir toliau tvirtinti. Galiausiai, sutvirtinus transepto sankryžą, buvo užbaigtas pradinis etapas, todėl buvo galima pradėti visapusišką restauravimą. Tuo pat metu buvo restauruojamos net dvi koplyčios.
Smailės ir stogo atstatymas
Originalusis Paryžiaus Dievo Motinos katedros stogas buvo kruopščiai sukurtas iš masyvių ąžuolinių sijų, dėl kurių jis buvo pavadintas „mišku“. Siekiant atstatyti šią kultinę konstrukciją, buvo paskelbtas nacionalinis kvietimas, suvienijęs bendruomenes ir įkvėpęs precedento neturintį dosnumą. Nuo privačių piliečių iki valstybei priklausančių miškų – mediena šiam monumentaliam projektui buvo atvežta kaip bendro nacionalinio paveldo liudijimas. Reikalingos medienos sąrašas buvo sudarytas remiantis Viollet-le-Duc'o planais, daugybė kamienų turėjo būti idealiai tiesūs, ilgesni nei 20 metrų ir 50 centimetrų skersmens. Po išankstinės atrankos proceso tūkstantis atrinktų ąžuolų buvo kertami nuo 2021 m. kovo mėn.
Taip buvo pradėtas vienas įspūdingiausių restauravimo darbų: Notre Dame navos, choro ir transepto ąžuolinio karkaso ir švino stogo dangos atstatymas. Atliekant šį procesą buvo atsižvelgta į originalius 1859–1864 m. Viollet-le-Duc'o pastatytų bokšto ir pagrindinės palėpės projektus, taip pat į XIII a. navos ir choro konstrukcijas, taip pat sunaikintas per gaisrą.
Dailidės, naudodami tradicinius raižymo metodus, iš parinkto ąžuolo pagamino bokšto karkasą, o prieš montuodami jį išbandė. Švyturio ažūras ir adata padengti švinu, papuošti dekoratyviniais elementais, o viršuje – kryžius ir gaidys. Tuo pat metu, naudojant XIII a. metodus, atstatomi navos ir choro karkasai: iš kvadratinių ąžuolinių sijų kuriamos santvarų santvaros, kurios galiausiai padengiamos švino lakštais. Baigtos konstrukcijos bus ryškūs katedros atkūrimo simboliai.
2024 m. pradžioje Notre Dame katedros restauravimo darbai gerokai pasistūmėjo į priekį – buvo baigtos pagrindinės stogo konstrukcijos. Sausio mėn. baigtas statyti choro karkasas – 32 m x 14 m x 10 m dydžio konstrukcija, o kovo mėn. sumontuotos paskutinės navos stogo santvaros. Architekto Viollet-le-Duc'o suprojektuoto ikoninio bokšto ir visos stogo konstrukcijos rekonstrukcija yra svarbus tebevykstantis etapas, nes visą bažnyčios restauraciją tikimasi užbaigti 2026 m.
Skliautų ir mūro restauravimas
Be ąžuolų miško, restauravimui prireikė 1300 kubinių metrų kalkakmenio, atitinkančio originalų „baltų Paryžiaus krantų“ akmenį. Atlikus geologinius tyrimus, buvo nustatyti tinkami karjerai, kuriuose buvo tiekiami tiek kieti, tiek minkštesni akmenys įvairiems konstrukciniams ir dekoratyviniams elementams. Specializuotas gavybos procesas, apimantis tikslų pjaustymą ir griežtą kokybės kontrolę, užtikrino aukščiausią medžiagų kokybę.
Kadangi mūras nukentėjo nuo gaisro ir vandens, reikėjo jį nudruskinti, naudojant kaolino ir molio kompresus, kad iš mūro būtų pašalintos druskos. Sugriuvę skliautai buvo atkurti originaliais metodais: medinės atramos parėmė naujai iškaltus akmenis, tiksliai atkartojančius originalias formas. Transepto sankryžos skliautui – itin svarbiam elementui – prieš galutinį užbaigimą reikėjo atlikti sudėtingą procesą, naudojant laikinas medines arkas, kurios palaikė akmeninius skliautus. Pažeistos koplytstulpių sienos ir ornamentai buvo sutvarkyti arba pakeisti tiksliai priderintais naujais akmenimis. Labai pažeisti transepto frontono akmenys taip pat buvo pašalinti ir pakeisti, o statulos atkurtos vietoje.
Vitražinių langų, skulptūrų ir artefaktų konservavimas
Notre Dame gargolos ir chimeros – tai iš karto atpažįstamos groteskiškos figūros, puošiančios katedros išorę. Jos atspindi viduramžių tikėjimą ir meno stilių, yra religinių ir pasaulietinių vaizdinių mišinys. Chimeros yra griežtai dekoratyviniai elementai, o gargolos atlieka funkcinę paskirtį – jie yra lietaus vandens ištakos, nukreipiančios vandenį nuo katedros sienų ir pamatų. Per gaisrą kelios iš šių išorinių skulptūrų buvo apgadintos, todėl katedros papėdėje buvo įrengtos specialios dirbtuvės, kuriose skulptoriai įvertino padarytą žalą. Priklausomai nuo jų būklės, kai kurie elementai buvo visiškai iš naujo iškalti, o kitiems reikėjo tik atkurti prarastus bruožus ir pritvirtinti prie originalios skulptūros. Be to, didžiuosius vargonus, nors liepsnos jų ir nepalietė, reikėjo išmontuoti, kad juos būtų galima išvalyti.
Dar vienas reprezentacinis katedros bruožas – XIII-XIX a. vitražai. Prieš 2019 m. gaisrą keli iš šių langų buvo išimti, kad juos būtų galima restauruoti. Likusieji langai, kai kurie iš jų nukentėję nuo dūmų, taip pat buvo nuimti, dokumentuoti, išvalyti ir konservuoti specializuotose dirbtuvėse prieš juos vėl sumontuojant.
Prancūzijos prezidentas E. Macronas priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą, pagal kurį XIX a. vitražus Notre Dame katedroje ketinama pakeisti šiuolaikinio dizaino vitražais, nors langai per gaisrą nenukentėjo. Nors langai nėra originalūs, jų keitimas primena praeities ginčus, kilusius dėl modernių langų įrengimo XX a. trečiajame dešimtmetyje, ir išryškina įtampą tarp išsaugojimo ir meninių naujovių. Projektas tęsiamas nepaisant didelio pasipriešinimo.
Interjero restauravimas
Restauruojant Paryžiaus Dievo Motinos katedros interjerą buvo sprendžiami gaisro padarytos žalos ir šimtmečius kauptų nešvarumų klausimai. Iš pradžių specialiais dulkių siurbliais iš sugriuvusių skliautų pašalintos švino dulkės. Vėliau latekso dengimo ir šalinimo metodu nuvalytos vidaus sienos, atskleidžiant originalią akmens spalvą. Pauliaus katedroje anksčiau naudotas šis metodas ir tada, ir dabar kelia susirūpinimą dėl galimos žalos ir „dirbtinai pašviesintos“ bei ahistoriškos išvaizdos. Nors restauravimo įstaiga tikina, kad siekiama atkurti originalias spalvas, o ne sukurti baltą interjerą, kritikai reiškia susirūpinimą dėl švaros, o ne istorinio tikslumo prioriteto. Diskusija išryškina būdingą įtampą tarp šiuolaikinių restauravimo metodų ir paminklo istorinės patinos (žalias, rudas ar mėlynas apnašas, susidarantis ant bronzinių arba varinių daiktų, veikiant oro drėgmei, arba padaromas meno kūrinių (skulptūrų) paviršiui padengti) išsaugojimo.
Nelaimingi 2019 m. balandžio mėnesio įvykiai tam tikra prasme paskatino atkurti procesą, kuris šimtus metų formavo Europos architektūros istoriją: katedros statybų aikštelę, kurioje dėl bendro tikslo susirenka darbininkai ir amatininkai iš įvairių kraštų ir tautų.
Prancūzijos administracija, užuot pasikliovusi vienu rangovu, ambicingiems darbams atlikti pasitelkė daugiau kaip 250 įmonių, mažų dirbtuvių ir nišinių ekspertų. Tai tapo reta proga įdarbinti ir parodyti įvairius įgūdžius, kai kurie iš jų buvo ties išnykimo riba. Viskas vyko mažoje Île de la Cité saloje Paryžiaus centre, statybų aikštelėje, kurioje piko metu kasdien dirbo daugiau kaip 600 darbininkų, sudėtingoje choreografijoje, kuri leido atgimti Notre Dame katedrai.
