„Maždaug prieš metus Katedros kunigai nusprendė, kad reikėtų pasirūpinti šios paskutinės neatvertos Vilniaus arkikatedros koplyčios atnaujinimu ir jos atvėrimu lankytojams.
Žinią džiugiai sutiko tiek bendruomenės nariai (jų lėšomis ir buvo sutvarkyta ši koplyčia), tiek Vilniaus miesto gidai, laukę, kada šį baroko perlą bus galima lankyti ir čia melstis“, – pasakojo Vilniaus arkikatedros vikaras, koplyčios atnaujinimo globėjas kunigas Mozė Mitkevičius.
Karališkoji kapavietė
Arkikatedros Valavičių koplyčia yra ne tik religinis, bet ir kultūrinis bei istorinis paveldas. Kadaise čia ilsėjosi ne vieno karališkosios giminės atstovo palaikai.
1473 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio rūpesčiu koplyčia buvo statyta kaip karališkosios šeimos kapavietė, todėl iš pradžių vadinta Karališkąja.
Šioje koplyčioje buvo saugomi Lietuvos valdovų palaikai, čia ilsėjosi Kazimiero Jogailaičio žmona Elžbieta Habsburgaitė, Žygimanto Augusto žmona Barbora Radvilaitė. Jos kriptoje buvo palaidotas ir karalaitis Kazimieras.
Vėliau jį pradėjus gerbti kaip šventąjį Lenkijos ir Lietuvos valdovas Zigmantas Vaza nutarė šventojo palaikus perkelti į didesnę koplyčią, kuri priklausė Vilniaus vyskupui Eustachijui Valavičiui ir jo giminei, o Valavičiams duoti Karališkąją koplyčią.
Dvi koplyčios nebuvo liestos
1636 m. iškilmingai perkėlus šv.Kazimiero palaikus į jam suprojektuotą ir dedikuotą koplyčią Karališkoji koplyčia gavo naują pavadinimą.
1783 m. Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio pavedimu Katedra buvo rekonstruota pagal architekto Lauryno Gucevičiaus (Masiulio) projektą.
Šventovės išorė ir vidus įgijo brandaus klasicizmo bruožų, tačiau šios dvi koplyčios liko nepaliestos ir jau vien tuo unikalios.
Valavičių (Karališkojoje) koplyčioje yra išlikęs nuostabus barokinis altorius, kupolą puošiantys lipdiniai, freskos.
Altoriuje – XVII a. nežinomo autoriaus nuostabaus grožio, malonėmis garsėjantis Nekaltai Pradėtosios Švč.Mergelės Marijos paveikslas.
Koplyčios kairėje pusėje – paminklinė lenta su vyskupo E.Valavičiaus biustu, o koplyčios dešinėje – Juozapo Smuglevičiaus paveikslas „Šv.Jonas Nepomukas priešais Vaclovą IV“.
Darbavosi ir kunigai
Prie koplyčios parengimo ir restauravimo darbų prisidėjo nemažas būrys žmonių.
Jiems talkinant ir su jais tariantis buvo priimami sprendimai ir ieškoma būdų juos įgyvendinti, reikėjo galvoti apie apšvietimą, altoriaus ir grindų sutvarkymą.
Vilniaus arkivyskupijos Meno komisija ieškojo sprendimų, kaip atstatyti altorių, kruopščiai rinko medžiagas. Neapsieita ir be įvairių konsultacijų.
Ant pastolių arba po jais darbavosi ir visi Arkikatedros kunigai.
