Pagreitina procesus ir saugo nuo klaidų
Prieš gerą dešimtmetį skaitmeninio modeliavimo sistema arba BIM (angl. Building Information Modeling) naudojosi tik pažangiausi statybų rinkos dalyviai. Šiandien tai jau tapo norma, ypač kuriant didelės apimties projektus. Skaitmeninėje aplinkoje susitinka užsakovai, projektuotojai, vystytojai, statytojai ir siūlomų produktų modelius nuolat tobulinantys gamintojai bei tiekėjai. Darbas BIM aplinkoje pagreitina ir palengvina projektavimo procesus ir gelbsti sprendžiant sudėtingas technines užduotis.
Studijos „Arches“ vadovas, architektas Rolandas Liola skaičiuoja, kad studijos projektai skaitmeninėje erdvėje gimsta jau beveik du dešimtmečius – užteko laiko įsitikinti, kad ši sistema gerokai palengvina komunikaciją tarp konstruktorių ir pastato inžinierių: „Galime viską suprojektuoti 3D erdvėje, matyti realų vaizdą ir lengvai pastebėti, kur yra probleminės vietos, tad ir išvengti techninių klaidų“.
R. Liola pabrėžia, kad tai ypač patogu didelės apimties projektuose ir ten, kur dėl mažo aukščio bei sudėtingos konstrukcijos lieka nedaug erdvės inžinerijai. Pavyzdžiui, didelėse požeminėse automobilių stovėjimo aikštelėse, kur susijungia daugybė inžinerinių tinklų. „Tokiu atveju, statinio informacinis modeliavimas leidžia labai tiksliai audituoti sprendinius ir nepalikti netikslumų“, – sako jis.
Studijos „Arches“ darbų kataloge – išskirtiniai privatūs ir visuomeninės paskirties objektai. „Nekasdienei architektūrai reikalingi nestandartiniai sprendiniai“, – konstatuoja architektas. Jiems įgyvendinti reikalingi patikimi partneriai – kiti statybų procesų dalyviai, „kalbantys“ ta pačia skaitmenine kalba.
Vienas pavyzdinių-skaitmeninių projektų yra „Quadrum“ verslo centras – pasakoja studijos „Arches“ vadovas R. Liola. Pastatas suprojektuotas naudojant BIM informacinio modeliavimo sistemą. Vienu pirmųjų studijos partnerių Lietuvoje architektas R. Liola vadina langų, slankiojančių konstrukcijų bei aliuminio fasadų tiekėją „Reynaers Aluminium“, o stipriąja šios įmonės puse įvardija gebėjimą įgyvendinti sudėtingus nestandartinius sprendimus. „Kartu esame suprojektavę ne vieną privatų ir visuomeninį objektą, įvertintą įvairiais architektūriniais apdovanojimais“. „Reynaers Aluminium“ skaitmeninėje erdvėje siūlomi BIM modelių sprendimai fasadams padeda pagreitinti projektavimą ir sumažina klaidų tikimybę.
Pasitenkinimą kuriantys sprendimai
„Reynaers Aluminium“ techninis konsultantas Laurynas Griciūnas įsitikinęs: 3D projektavimas yra statybų ateitis. „Įprastas projektavimas brėžiniuose ne kiekvienam leidžia įsivaizduoti būsimą pastatą. Matydamas pilnai skaitmeninį projektą, užsakovas gali pasakyti, ar siūlomi sprendimai jam patinka, ką norėtų keisti. Architektai, ypatingai jaunesni, nori susidėti aliuminio sistemų modelius į 3D aplinką, reikalingas greitas integracinis procesas, skaičiuoti ir braižyti kvadratukų niekas nebenori“, – kalba L. Griciūnas. Projektui laimėjus konkursą ir prasidėjus statybos darbams, aiški ir tiksli statiniui reikalingų elementų informacija, pavyzdžiui langų specifikacija, palengvina rangovų ir subrangovų darbą.
Langų, durų, fasadinių ir stumdomų sistemų profilius gaminančios įmonės techninis konsultantas sako, kad aliuminis – begalę galimybių atverianti medžiaga. „Aliuminis leidžia įgyvendinti daug gražių sprendimų, ko negalima padaryti su medžiu ar plastiku. Didelių gabaritų langus, plačius stiklinius fasadus galime sukurti tik su aliuminiu. Vizualiai plonas rėmas yra pakankamai stiprus, kad išlaikytų storą stiklo paketą“, – aiškina jis.
Įmonės atstovai dažnai susiduria su situacijomis, kuomet įprastų jų siūlomų BIM modelių nepakanka įgyvendinti projektuotojų sumanymams. „Kartais susiduriame su nestandartiniais projektais – kreivais stogais, trapecinėmis angomis ar pan. Tokiais atvejais taikomės prie konkretaus projekto ir kuriame unikalius projektinius sprendimus. Tai užtrunka ilgiau, bet su projektų komanda Belgijoje mes tai galime padaryti“, – pasakoja L. Griciūnas.
Vienu įdomiausių pastarųjų metų darbu bei iššūkiu „Reynaers Aluminium“ atstovas vadina 1974 metais Vilniuje pastatyto Operos ir baleto teatro rekonstrukciją. Bendras šio projekto fasadų plotas siekia apie 2000 kv. m. Siekiant pagerinti seno pastatą energinį efektyvumą, visi pastato fasadai buvo keičiami naujais.
Architektės Nijolės Bučiūtės projektuotas pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl naujieji fasadai privalėjo išlaikyti prieš rekonstrukciją buvusį vaizdą bei spalvų derinį. Atsižvelgiant į tai, anoduotiems aliuminio profiliams parinkta šampano spalva, atnaujintam fasadui suteikianti prabangos bei papildomo estetiškumo.
„Šis projektas buvo įdomus iššūkis tiek mums, tiek gamintojams. Susipažinę su senais pastato brėžiniais, taikėme naujus sprendimus, kad maksimaliai atkartotume buvusią išvaizdą, bet kartu pastatas taptų energiškai efektyvesnis. Su architektais ir gamintoju parengėme kelis projektinius sprendimus, iš kurių pasirinktas labiausiai atitinkantis rekonstrukcijos idėją“, – pasakoja L. Griciūnas.
Derindami projektą, „Reynaers Aluminium“ atstovai naudojo 3D modelius: vizualizuoti fasadų pjūviai modeliuose padėjo suvokti, kaip atrodys konkretūs profiliai ir sprendimai. Tai gerokai palengvino derinimą su užsakovu ir, žinoma, tokiu būdu paspartino rekonstrukcijos darbus.
