Žemuosiuose Šančiuose, A. Juozapavičiaus prospekte, smalsuoliai nepraeina nesustoję prie išlikusio gaisrinės pastato.
Jo sienose dar yra išlikę metaliniai vyriai, ant kurių kadaise buvo pakabintos didelės durys. Atidarę jas gaisrininkai su savo technika išriedėdavo iš pastato.
Įdomiai atrodo ir metalinis ažūrinis lauko šviestuvo laikiklis.
„Įdomu palyginti praeitį ir dabartį“, – šypsojosi prie pastato sutiktas vyras.
Veikė metalo gaminių įmonė
Gidas Deimantas Ramanauskas priminė, kad gaisrinė yra Kauno tvirtovės, kurios statiniai buvo pradėti statyti 1879 metais, dalis.
Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas Žemuosiuose Šančiuose iškilo 1886–1896 metais.
„Kareivinių miesteliui reikėjo ir gaisrinės, tad ji ir buvo pastatyta XIX amžiaus pabaigoje.
Tikėtina, kad išlikęs šviestuvo laikiklis buvo pagamintas Kaune.
Toje vietoje, kur dabar yra senasis raudonplytis autobusų stoties pastatas, anuomet veikė metalo gamykla „Marsas“, kurioje buvo gaminami tokio stiliaus gaminiai, laiptai.
Ažūrinių laiptų įvairiuose Kauno pastatuose dar yra išlikę“, – atskleidė D. Ramanauskas.
Išliko bėgių pagaminimo data
Prie senosios gaisrinės tebestovi ir autentiška tvora, kuri sutvirtinta bėgiais.
„Kauno tvirtovės statyboje dažniausiai naudoti bėgiai, kurie buvo pagaminti carinėje Rusijoje ir Anglijoje.
Gaisrinės tvorai panaudoti 1878 metų rugpjūtį Rusijoje pagaminti bėgiai. Ši data ir įspausta ant bėgių“, – pasakojo gidas.
Bėgiai buvo naudojami tam, kad tvoros būtų tvirtos ir jas būtų sunku įveikti.
Pavyzdžių – vos vienas kitas
Po Pirmojo pasaulinio karo kauniečiai ėmė ardyti Kauno tvirtovės įtvirtinimus, taip pat ir tvoras.
„Bėgiai keliaudavo gyventojų tvoroms statyti. Tokių buvo suręsta ne tik Šančiuose, bet ir Žaliakalnyje.
Dabar jų pavyzdžių išliko tik vienas kitas“, – sakė D. Ramanauskas.
