Alytaus miesto savivaldybės administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas buvo kaltinamas dokumentų klastojimu ir piktnaudžiavimu.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė priešingus procesinius sprendimus byloje, atitinkamai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį, o apeliacinės instancijos teismas – išteisinamąjį nuosprendį.
Prokurorė kasaciniu skundu prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Savo prašymą kasatorė argumentavo tuo, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadų nepagrindė išsamia bylos duomenų analize. Valstybės tarnautojui įrašius į prašymą gauti savivaldybės administracijos pažymą apie galimybę naudoti naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus pagal paskirtį tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jų rengėjo tapatybės – kad juos rengė privatus projektų vadovas, nors jis dokumentų nerengė, ši veika negali būti vertinama kaip formalaus pobūdžio, nepažeidžianti fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlusi teisiškai reikšmingų padarinių.
Bylą išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad valstybės tarnautojas, susitaręs su privačiu projektų vadovu dėl jo įrašymo į prašymą kaip projekto vadovo, įrašė šiuos duomenis remdamasis susitarimu ir suprasdamas, kad elgiasi teisėtai.
Remiantis susitarimu ir ankstesne valstybės tarnautojo bendradarbiavimo su privačiu projektų vadovu patirtimi, duomenų įrašymas į projekto dokumentus atitiko tikrovę, atliekant tokius veiksmus nebuvo įrašyti melagingi duomenys, taigi valstybės tarnautojo veika nėra dokumentų klastojimas.
Pasak teismo, faktą, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dažniausiai patvirtina aplinkybės, jog toks asmuo veikdamas arba neveikdamas atitinkamu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, nesilaikė iš teisės aktų jam kylančių teisių ir pareigų.
„Valstybės tarnautojas nesiekė, kad juridinio asmens projektas savivaldybės administracijoje nagrinėti būtų paskirtas jam, be to, nenustatyta, kad būtų daręs įtaką savivaldybės darbuotojams, kad pažyma apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį būtų išduota nepaisant projekte esančių klaidų, nedarė įtakos dėl konkretaus darbuotojo paskyrimo nagrinėti juridinio asmens projektą savivaldybės administracijoje. Atvirkščiai, projekte nustačius klaidų, valstybės tarnautojas ėmėsi veiksmų joms pataisyti, o vėliau pažyma buvo išduota pagal iš esmės tokį patį projektą, taigi, valstybės tarnautojo veika negali būti vertinama ir kaip piktnaudžiavimas“, – paskelbė teismas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas prokurorės kasacinį skundą atmetė, apeliacinės instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Kaip jau buvo skelbta, 2020 metų sausio–rugpjūčio mėnesiais M. Matažinskas, būdamas valstybės tarnautoju, galimai suklastojo parengtus vienos uždarosios akcinės bendrovės dokumentus ir galimai neteisėtai išdavė pažymas apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį.
Bylą išnagrinėję Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, 2023 m. vasario 3 dieną M. Matažinską pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir jam paskyrė 10 tūkst. eurų baudą.
Tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija 2023 m. gruodžio 11 dieną architektą dėl jam inkriminuotų veikų išteisino.
