Atstatyti koplyčią padėjusios labdaros organizacijos Janukonio fondo vadovas Vitas Janukonis daug informacijos apie koplyčią prie Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios rado knygoje „Vilnius ir jo apylinkės“.
Joje rašoma, kad dviejų aukštų koplyčia stovėjo prieš bažnyčią. Jos pirmame aukšte buvo medinis kryžius, o antrame – Dievo Motinos figūra su perdurta septyniais kardais širdimi.
Apie koplyčios atstatymo darbus buvo pranešta 2022 metais. Nors buvo planuojama atstatyti Viešpaties Jėzaus koplytstulpį, istoriškai jis buvo vadinamas koplyčia.
Sovietmečiu prasidėjus gatvių rekonstravimui dalis Šv.Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios statinių buvo nugriauta, tarp jų ir koplyčia.
Mat ji kliudė Olandų transporto žiedui įrengti ir troleibusų linijoms nutiesti.
„Sovietiniu laikotarpiu buvo sunaikinta nemažai krikščioniškojo Vilniaus kultūros paveldo, o jis – neatsiejama Vilniaus dalis. Kryžiai, koplytstulpiai ir koplytėlės, kaip sakralinės vietos žymuo, katalikiškoje Europoje buvo statomos nuo ankstyvųjų viduramžių.
Jų buvo ir Vilniuje. Deja, nedaug išliko, daugelis nugriauta rekonstruojant gatves“, – pasakojo Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė.
Prieš nugriaunant koplyčią buvo sudaryti juodraštiniai jos apmatavimo brėžiniai. Jais vadovaujantis ir buvo rengiamas atstatymo projektas.
Iš brėžinių aiškėjo, kad koplyčia buvo 8,5 metro aukščio, keraminių plytų mūro, tinkuota. Cokolinė dalis – granito, stogelis dengtas čerpėmis.
Nors atstatant koplyčią ją teko pastumti, stengtasi išlaikyti buvusią vizualinę ašį nuo dabartinės T.Kosciuškos gatvės.
Viešpaties Jėzaus koplyčia prieš Šv.Petro ir Povilo bažnyčią buvo pastatyta ankstyviausių medinių bažnyčių ir kapinių vietai atminti.
Anksčiausias šaltinis, nurodantis koplyčios vietą, yra XVIII amžiaus pradžios (iki 1737 metų). Iš išlikusių šaltinių žinoma, kaip atrodė barokinio stiliaus koplyčia, įamžinta senose nuotraukose, atvirukuose ir piešiniuose.
Tai buvo mūrinė, tinkuota, dviejų lygių barokinių formų kompozicija, darniai įsiliejusi į to meto aplinką. Šalia koplyčios augo didžiulė sena liepa, dar vadinama Goštauto liepa.
Anot pasakojimų, ji sodinta legendinės asmenybės – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiko Petro Goštauto.
